Aplinkos ministerija (AM) nuo gegužės pirmosios ketina pradėti griauti šalies paežerėse išdygusias nelegalias tvoras. Nelegalių statinių savininkams, ribojantiems paprastų piliečių patekimą prie vandens telkinių, gresia 500 litų už vieną metrą tvoros bauda.
Aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai per 2013 metus ir du šių metų mėnesius patikrino 699 vandens telkinių pakrantes. Šių patikrinimų metu nustatyti 33 nelegalių užtvarų prie vandens telkinių atvejai, iš jų 5 atvejais dėl pažeidimų pobūdžio nuspręsta medžiagą perduoti statybas kontroliuojantiems pareigūnams. 32 pažeidimus padarę asmenys jau pašalino jų padarinius.
Apsaugos įstatymai neveikia
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 22 tūkst. upių ir upelių, kurių bendras ilgis yra beveik 77 tūkst. kilometrų, o pakrančių ilgis siekia daugiau kaip 150 tūkst. km. Taip pat skaičiuojama, kad yra kone 2 900 ežerų, tačiau ne prie visų jų pakrančių paprastam gyventojui lengva prieiti, o neretai jų paprasčiausiai neįmanoma pasiekti. Lietuvos Respublikos įstatymuose yra įtvirtinta nuostata, kad vandens telkiniai yra visų žmonių turtas, kuris, neatsižvelgiant į nuosavybės formą, turi tarnauti viešajam interesui ir visuomenės poreikiams. Į Žemės įstatymą yra įtraukta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti bendro naudojimo rekreacines teritorijas. Trumpai tariant, kiekvienas žmogus kada tik užsinorėjęs turi laisvai patekti prie norimo vandens telkinio pakrantės. Nepaisant šių nuostatų, dėl neapgalvotos žemės reformos ir prasto teisinio reguliavimo kai kurios vandens telkinių pakrantės buvo privatizuotos ir tapo neprieinamos.
Po aplinkosaugininkų patikrinimo paaiškėjo, kad kai kurie žemės savininkai nesilaiko reikalavimo neužtverti pakrančių. Jie priėjimus prie vandens telkinio pakrantės užtveria tvoromis arba suverčia ant jų krūvas šakų, pakrantę apželdina dygliuotais želdiniais. Jeigu pačios pakrantės nebūna užtvertos, tai iki vandens telkinių patekti vis tiek neįmanoma, nes grąžinant žemę parengti žemėtvarkos projektai nenumatė priėjimų prie jų.
Kovos planas
Aplinkos ministerijoje parengtas veiksmų planas numato, kaip bus kovojama su nelegaliai iškilusiais aptvarais ant vandens telkinių krantų. Nuo šių metų gegužės 1 d. nelegalių tvorų savininkams numatoma skirti 500 litų baudą už vieną tvoros metrą. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pabrėžia, kad tai nereiškia, jog kiekviena pakrantė taps viešuoju paplūdimiu. Tokia pakrante bus galima tik praeiti, tačiau, panorus išsimaudyti, teks prašyti žemės savininko leidimo. „Privatizavome visas pakrantes, nepalikdami nė menkiausio takelio patekti prie ežero. Vėliau įstatymų leidėjai, pastebėję, kad ne viskas gerai, priėmė įstatymą, kad atsirastų galimybė prieiti prie ežero. Buvo įvesta vandens telkinio apsauginė zona – 5 metrai“, – susidariusią situaciją aiškino V.Mazuronis.
Paklaustas, ar nepakanka dabar galiojančių teisės aktų, kuriuose taip pat numatyta, kaip drausminti nelegalių tvorų statytojus, ministras atsakė, kad ši tvarka visiškai neveikia. „Problemų sprendimas visai nejuda. Negana to, jis įgyja dar didesnį mastą. Net ir ta statistika, kuri dabar yra pateikta man, atrodo neįtikima. Manau, kad tokių tvorų, stovinčių vos ne vandens telkinyje, yra kur kas daugiau“, – mintimis dalijosi ministras.
Kaip tik tokia statistika ir paskatino AM valdininkus ieškoti efektyvesnių kovos su pažeidėjais būdų. „Mes parengėme planą ir viliamės, kad šią vasarą bus daug lengviau patekti prie ežerų. Manau, kad visos tvoros, įvedus naująją tvarką, bus greitai savanoriškai išardytos, nes numatytos ir ekonominio skatinimo priemonės“, – planais dalijosi ministras. Jo teigimu, ketinama į įstatymus įtraukti žalos aplinkai sąvoką. „Tuos anksčiau paminėtus 500 litų už tvoros metrą tvoros savininkas turės mokėti kas mėnesį, kol tvoros nenugriaus. Toks reguliavimas yra reikalingas, nes savavališkos užtvaros pridaro daug žalos gamtai. Pro jas negali praeiti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Visi turi turėti galimybę apeiti aplink ežerą“, – sakė AM vadovas.
Išradingumo nestinga
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas pripažino, kad kai kurie žemės savininkai yra itin gudrūs ir, formaliai nepažeisdami įstatymų, apriboja patekimą prie vandens telkinių. „Pasitaiko atvejų, kai žmogus savo valdas aptveria vielos tvora, kurią suvynioja per kelias minutes, vos pamatęs, kad artėja inspektoriai. Jiems nuėjus, tvora vėl atsiranda“, – apie kuriozines situacijas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo J.Dautartas.
Aplinkosaugininkas teigė, kad pasitelkiami ir dar išradingesni būdai, kaip vandens telkinio pakrantę pasilikti vien tik savo žinioje. „Neretai bandoma dirbtinai sukurti pelkes, kad ežerą būtų sunku apeiti“, – žemės savininkų išradingumu stebėjosi J.Dautartas.
Vilniaus RAAD direktoriaus pavaduotojo teigimu, Lietuvoje yra ir privačių ežerų. „Tokiais atvejais savininkai ne tik nepalieka apsauginės juostos , bet ir visą ežerą aptveria gana dideliu spinduliu. To daryti taip pat negalima. Įstatymiškai numatyta, kad savininkai negali drausti patekti nei į privatų mišką, nei prie vandens telkinio“, – teigė J.Dautartas. Pasak jo, tokie gudročiai teisinasi padarę vartelius, kad žmonės galėtų laisvai prieiti prie vandens telkinio, tačiau praeivis, atvėręs vartelius, pamato po teritoriją besiblaškančius palaidus šunis ir tikrai nebenori eiti. „Manau, kad tuos, kurie neleižia laisvai patekti prie vandens telkinių, konsultuoja geri specialistai. Vos tik priimamas koks nors teisės aktas, jie išsyk suranda būdų, kaip jį apeiti“, – svarstė J.Dautartas.
Problemos ne visur
Bėdų dėl aptvertų pakrančių yra ne visur. Štai Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius teigia, kad nacionalinio parko teritorijose visi ežerai laisvai pasiekiami poilsiautojams. „Parke yra apie 50 ežerų ir 30 upelių, o visa parko teritorija išsibarsčiusi miškuose, tad prie vandens telkinių gyventojų beveik nėra, nestatomos ir tvoros“, – sakė E.Gudelevičius. Pasak jo, neretai žmonės tvoras pastato ne dėl to, kad siekia užsitverti sau vandens telkinio pakrantę, o tam, kad iš kiemo neišbėgtų naminiai gyvuliai.
Kolegos iš Dzūkijos nuomonei pritarė ir Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direktorius Gintaras Abaravičius. Jo teigimu, ištisus ežerus apsitverti galėjo ir vis dar tebegali išskirtiniai piliečiai, kurie neskaičiuoja pinigų arba yra įtakingi. Beveik visi TINP teritorijoje esantys ežerai yra valstybiniai, o privatizuoti tik trys. Bitiškių ežeras privatizuotas tik iš dalies. Poilsiautojai Trakuose lengvai gali patekti prie visų ežerų, tačiau nacionalinio parko direktorius „Valstiečių laikraščiui“ pripažino, kad kai kurie savininkai bando neteisėtai užtverti tvoras, blokuodami keliukus, vedančius ežerų pakrančių link. Pasitaiko ir atvejų kai žmonės gąsdinami šunimis.
Aplinkos viceministas Linas Jonauskas teigia, kad vandens telkinių nebus galima ne tik aptverti tvoromis, bet ir apsodinti krūmais ar medžiais. Principinė nuostata – praėjimas paežere ar upės krantu turi likti laisvas. Jei žmonėms prieiti prie vandens trukdys krūmai, žemės sklypo savininkas bus baudžiamas lygiai taip pat.
Jo teigimu, aptverti tvoromis bus galima tik tam tikrus objektus – zoologijos ir botanikos sodus, ganyklas, tiesa, tokiu atveju tvoros privalo turėti vartelius, kuriais gyventojai galėtų naudotis.
Kontroliuos šiukšlintojus
„Žmonės turi teisę patekti prie vandens, bet jie neturi teisės šiukšlinti, „baliavoti“, išvažiuoti ir palikti kalnus šiukšlių. Tada savininkai gali būti apkaltinti teritorijos nepriežiūra. Todėl Saugomų teritorijų įstatyme siūlome įtvirtinti savininkų teises. Neaptverta teritorija žmonės galės praeiti, bet sustoti be savininko leidimo negalės. Visur kabos lentelės su savininko vardu, pavarde ir telefono numeriu. Savininko interesai bus apginti, kad jo teritorijoje nebūtų orgijų“, – sakė V. Mazuronis. Prieš metus buvo priimta nuostata, kad žvejai 5 metrų zoną apie žvejybos vietą privalo išlaikyti švarią. Žvejai laikosi taisyklių ir nebešiukšlina. Yra ir ekonominiai svertai – minimalus atliekų kiekis „kainuoja“ 500 Lt.
Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimui dar turi pritarti Seimas. Ministras teigė, kad tai turėtų įvykti pavasario sesijos metu. Taip pat jis pridėjo, kad nelegalius tvorų tvėrėjus persekios aplinkosaugininkai, o jei pažeidėjai nenorės geranoriškai mokėti pinigų, jie bus išieškomi antstolių.
Marius Eidukonis
