Artėjantis rugsėjis sostinėje primena ir apie prasidėsiančias automobilių spūstis. Per vasarą spėję pamiršti kamščius vilniečiai jau dabar kalba, kiek laiko užtruks kelionės į darbus, mokymo įstaigas ir atgal į namus.
Transporto spūsčių problemą sostinėje spręsti bandoma kone kasmet. Kad mažėtų rytiniai kamščiai, buvo pakeistas mokymosi įstaigų darbo laikas: studentai paskaitas ėmė lankyti ne nuo 8 valandos, o nuo 9 valandos ryto. Spūstis mažinti turėjo ir vadinami žalieji koridoriai – gatvės, kuriomis važiuojant pastoviu leistinu greičiu netenka stabčioti prie šviesoforų, mat dar jų neprivažiavus įsižiebia žalia šviesa.
Vis dėlto šios naujovės pasiteisino tik iš dalies. Rudeniop, kai į gatves išvažiuoja nepatyrę vairuotojai, tėvai vėl ima vežti vaikus į lavinimo įstaigas, grįžta atostogautojai, rytais ir vakarais spūstyse galima praleisti ne vieną valandą.
Spūstis mažinti turėtų ir tiesiami aplinkkeliai. 2013 metais planuojama baigti pietinį aplinkkelį, kuris nuo miesto toliau nukreips pravažiuojančių vilkikų srautą. Jau šiandien aplinkkelį giria ne vienas, mat net per piką transporto spūsčių čia beveik nebūna – automobilių vairuotojams tenka stabtelėti tik prie išvažiavimų iš aplinkkelio.
Pritrūks 50 mln.
Didesnį rūpestį kelia vakarinio aplinkkelio tiesimas. Liepos pabaigoje buvo baigtas pirmasis aplinkkelio tiesimo etapas, o iki 2015 metų ketinama baigti visus darbus. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybei didžiausią nerimą kelia paskutinis statybos etapas, kai valdžiai papildomai teks rasti 50 mln. litų, skirtų išpirkti sklypams, kuriais bus tiesiamas kelias.
Aplinkkelio, sujungsiančio Oslo gatvę su Ukmergės plentu, teritorijoje – 56 sklypai, kurių plotas – 29 ha. Vilniečiams, panorusiems atsiimti žemes, sklypai šioje teritorijoje buvo grąžinami net tada, kai jau buvo parengtas aplinkkelio detalusis planas. 16 sklypų savininkai sutiko perkelti savo nuosavybę į kitą Vilniaus vietą, tačiau apsukruolių, norėsiančių pasipelnyti iš statybų, liko ne vienas.
Vakarinis aplinkkelis bus nutiestas lygiagrečiai su Laisvės prospektu, todėl dalis transporto srauto iš jo ir gretimų Pilaitės prospekto, Ukmergės gatvės nuo 2015 metų persikels į naują kelią.
Apsileidimas
Asociacijos LINAVA prezidentas Algimantas Kondrusevičius tvirtino, kad tarptautiniai vežėjai pajuto Vilniuje nutiesto pietinio aplinkkelio naudą. Užuot stoviniavę spūstyse, dabar sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai jas aplenkia. „Ypač džiugina ruožas nuo Lazdynų tilto iki Liepkalnio gatvės“, – sakė A. Kondrusevičius.
Anot jo, Vilniaus valdžia turėtų intensyviau rūpintis aplinkkelių greta sostinės tiesimu. „Nežinau, kas kaltas, bet didelis apsileidimas, kad sunkiasvoris transportas priverstas važiuoti per miesto centrą, stovėti spūstyse, – pabrėžė A. Kondrusevičius. – Galbūt reikėtų galvoti apie aplinkkelių žiedo aplink Vilnių tiesimą, kad tie, kuriems reikia važiuoti į kitą miesto galą, galėtų tai saugiai ir greitai padaryti važiuodami greta miesto. Tai ne metų ar dvejų, o dešimtmečių darbas, bet tuo rūpintis reikia jau dabar.“
Ribos laikinai
Vilniaus savivaldybė riboti transporto spūstis, prasidėsiančias rugsėjį, žada laikinomis priemonėmis. „Nuo rugsėjo 1 iki spalio 1 dienos sostinės gatvėmis bus ribojamas važiavimas didžagabaritėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, krovinius bus galima vežti tik naktį ir tuo laiku, kai nevyks krepšinio rungtynės“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės Eismo poskyrio vedėjas Eduardas Garbovskis.
Sumažinti spūstis turėtų padėti ir laikini pakeitimai. Kai kuriose sostinės gatvėse bus laikinai įvestas vienpusis eismas ir palikta vietos automobiliams stovėti, dar kitur žadama panaikinti dviračių taką ir leisti dvipusį eismą. E. Garbovskis tikino, kad informuoti apie eismą mieste padės ir informacinės švieslentės.
