Praėjusią savaitę Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" patalpose įvykęs sprogimas atskleidė graudžią tikrovę: pavojinga sprogmenų bazė įkurta vidury miesto; pareigūnai sprogmenis vežioja tam nepritaikytais automobiliais; dalies pareigūnų sveikatos būklė neatitinka keliamų reikalavimų; dar du trečdaliai patyrusių kovotojų po kelerių metų išeis į pensiją; o laisvų etatų yra beveik 20 procentų, rašo "Lietuvos žinios".
Priminsime, kad nelaimė "Aro" bazėje įvyko praėjusią savaitę, keičiantis pamainoms. Tuo metu pareigūnai perskaičiavo sprogmenis. Trisdešimt aštuonerių vyriškio rankose netikėtai driokstelėjo dėžutė su detonatoriais. Nors buvo skelbiama, kad sprogo vienas, iš tiesų driokstelėjo visi dešimt dėžėje buvusių detonatorių.
Sužeistas pareigūnas skubiai išvežtas į Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės mikrochirurgijos skyrių; operacija truko keletą valandų. Pasak "Lietuvos žinių" šaltinių, visas kūnas suvarpytas skeveldrų, kurių buvo labai daug.
Nors oficialiai skelbta tik apie vieną sužalotąjį, nukentėjo dar du minėtoje patalpoje buvę pareigūnai. Jiems pažeista klausa. Šį faktą vakar žurnalistei patvirtino ir rinktinės vadas Viktoras Grabauskas. Pasak jo, ausų būgneliai netrūko, tačiau pareigūnams prasidėjo ausų uždegimas.
Kadangi "Aro" veiklos užkulisiai retai viešinami, lietuviai nežino apie minininkų tykančias katastrofas. "Lietuvos žinioms" pavyko anonimiškai pakalbinti vieną rinktinės pareigūną.
- Prieš keletą dienų sunkiai sužalotas jūsų kolega. Atrodo, jog "Aro" vyrai kas dieną vaikšto peilio ašmenimis, tik apie tai garsiai nekalbama.
- Kiekvienam iškvietimui ruošiamės labai rimtai ir vykstame susikaupę: juk iš anksto neįmanoma numatyti, kada ir koks pavojus gresia. Vidutiniškai kiekvienais metais "Aro" rinktinės paslaugų prireikia 150 kartų, įskaičiuojant anoniminius skambučius apie padėtus sprogmenis, atliekamas kratas ir taip toliau. Iš tų pusantro šimto iškvietimų 100-130 atvejų kviečiami minininkai. Beje, tikrų sprogmenų pasitaiko ne taip ir dažnai - iki dvidešimt atvejų per metus. Sprogmenų neutralizavimas - pats pavojingiausias darbas. Bene sudėtingiausi atvejai, kai "ariečiams" teko neutralizuoti bombų gamintojų parengtus ir vežamus parduoti sprogmenis. Pirmiausia teko sulaikyti sprogmenų pardavėjus, paskui - neutralizuoti jų padarytus sprogmenis. Viskas vyksta panašiai kaip filmuose: laimės tas, kuris bus geriau pasiruošęs, gudresnis. Juk sprogmenis gamina savo darbą išmanantys asmenys. Kiek prisimenu, buvo du ypač pavojingi atvejai - pardavėjai kiekvieną akimirką galėjo susisprogdinti patys ir susprogdinti greta esančius pareigūnus. Vienam kolegai teko neutralizuoti radijo bangomis valdomą užtaisą, laimė, darbą jis atliko puikiai - liko gyvas."
"Lietuvos žinių" šaltinių tvirtinimu, prieš daugiau nei metus "Aro" vyrams teko neutralizuoti automobilyje paslėptą bombą. Tai vyko judriame Vilniaus-Panevėžio kelyje. Bomba buvo pagaminta taip, kad ją būtų galima valdyti mobiliuoju telefonu. "Mūsų žmonėms triūsiant nusikaltėliai pasiuntė signalą, kad sprogmuo driokstelėtų neutralizuojamas. Bomba nesprogo tik todėl, kad tuo metu buvo "nutrauktas radijo ryšys", ir toje vietovėje nebuvo įmanoma niekam prisiskambinti. Sprogimą sukelti turėjęs telefono signalas bombą pasiekė tik tada, kai ji jau buvo padaryta nekenksminga. Tuo metu aplink buvo pilna automobilių, spūstis, nes dėl sprogmens neutralizavimo darbų teko užblokuoti kelią. Ir minininkai, ir arčiausiai buvę žmonės nenukentėjo per plauką", - tragedija vos nesibaigusį atvejį prisiminė pašnekovas.
"Lietuvos žinių" duomenimis, M.Paco gatvės pradžioje, tai yra beveik miesto centre esančiose patalpose, nerekomenduojama laikyti sprogstamųjų medžiagų (SM) ir sprogdinimo priemonių (SP).
"Apie tai mažai kas žino, todėl žmonės ir nesijaudina, - sakė šaltinis. - Kita vertus, minininkai neturi teisės savo automobiliuose transportuoti SM ir SP, tačiau tai nuolat daroma, rizikuojama savo ir aplinkinių žmonių gyvybe. Ir dėl to kaltas ne mūsų vadas Viktoras Grabauskas. Nepakanka lėšų, o jų, matyt, neskiriama."
Šaltinio teigimu, net jei dabartinės "Aro" rinktinės patalpos atitiktų visus reikalavimus, operatyviai reaguoti į įvykius gali būti sunku. "Vilnius - žemumoje, tiesiog duobėje įsikūręs miestas. Kas būtų, jei "Aro" sprogmenų saugykloje įvyktų katastrofa? Čia pat miesto centras, greta Antakalnio žiedas, kuris, kaip ir šalia esančios gatvės, piko valandomis pilnas automobilių. Sunkesnės už orą nuodingos dujos leistųsi žemyn. Kas atsitiktų spūstyse įstrigusiems žmonėms ir aplinkiniams gyventojams?" - retoriškai klausė pašnekovas.
Jei mieste įvyktų katastrofa: sprogtų gamykla, pasklistų nuodingos medžiagos, radiacija ar teroristai susprogdintų bakteriologinį ginklą - "Aras" į tragedijos vietą laiku neatvyktų dėl bazės prieigose dažnai susidarančių spūsčių. Anot pašnekovo, "nė viena normali pasaulio valstybė" tokių padalinių neįkurdina miesto centre. "Greitojo reagavimo bei antiteroristiniai padaliniai turėtų būti užmiestyje, jie privalo turėti sraigtasparnius ir jų nusileidimo aikšteles. Be to, kitų valstybių tokiose bazėse yra treniruočių poligonai, šaudyklos, gyvenamieji korpusai pareigūnams, kad esant reikalui būtų galima operatyviai sutelkti ne tik technines priemones, bet ir žmones. Pas mus kitaip. Tik du trečdaliai rinktinės darbuotojų yra vilniečiai, trečdalis jų gyvena užmiestyje: Trakuose, Lentvaryje, Rūdiškėse ir kitur. Viename miesto gale treniruojasi, kitame laiko sprogmenis, trečiame gyvena", - dėstė pašnekovas.
V.Grabausko "Lietuvos žinios" klausė, ar sprogmenų sandėlis gali būti miesto centre?
"Pas mus ne tiek daug sprogstamųjų medžiagų, kad kiltų pavojus miestui. Sprogstamosios medžiagos pagal galiojančias taisykles laikomos atskirai nuo detonatorių, todėl didelio sprogimo pavojaus tikrai nėra... O dėl sprogstamųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių transportavimo... Jūsų šaltinis iš dalies teisus: užsienio valstybėse tam naudojami specialūs minininkų automobiliai, kuriuose sprogstamosioms medžiagoms ir sprogdinimo priemonėms įrengti atskiri skyriai. Tačiau tokia technika labai brangi. Mes jos neturime", - teigė V.Grabauskas.
Vadas pasidžiaugė, kad "Aro" bazę planuojama perkelti į užmiestį. "Vilniaus prieigose jau pastatytas treniruočių kompleksas, specialus bokštas mokytis alpinizmo, yra šaudykla, - džiaugėsi V.Grabauskas. - Esama planų ten perkelti visą bazę. Jei turėsime daugiau patalpų, pareigūnams bus saugiau. Tačiau kol kas bazei perkelti lėšų neskirta." O kaip dėl automobilių spūsčių? Ar "Aro" pareigūnai iš dabartinės bazės visuomet laiku pasiekia iškvietimo vietą? V.Grabauskas šių abejonių nei patvirtino, nei paneigė. "Lietuvos žinių" žiniomis, "Aro" vadovybė seniai "kariauja" dėl naujos bazės, tačiau lėšų tam nebuvo skirta.
"Aro" pareigūnai uždirba skirtingai. Statutiniams valstybės tarnautojams priskiriami pirminės, vidurinės ir aukštesniosios grandies pareigūnai su priedais ir priemokomis gauna iki 1700 litų. Pirminės grandies pareigūnai, kurių stažas nesiekia 3 metų, atitinkamai uždirba apie 1000 litų.
Dienraščio žiniomis, vis daugiau patyrusių "Aro" pareigūnų palieka tarnybą. 2006 metais "Aro" rinktinėje trūko 17 proc. darbuotojų. Pageidaujančiųjų čia įsidarbinti skaičius mažėja sulig kiekviena diena. "Aro" gretose tarnaujantys policininkai uždirba mažiau nei tokį pat darbą atliekantys kariuomenės specialiųjų operacijų junginio kariai. Norintiesiems įsidarbinti "Aro" rinktinėje reikėdavo įveikti griežtą atranką. Iš kandidatų reikalaujama ypatingo fizinio ir psichologinio pasirengimo. Pastaruoju metu kartelė nuleista. LŽ žiniomis, anksčiau atrankose dalyvaudavo vidutiniškai 20 pretendentų, o 2004-2006 metais tokių kandidatų vidutiniškai būdavo po 7. Kai 2006-ųjų pradžioje trūko 20 proc. pareigūnų, kandidatams keliami reikalavimai buvo sumažinti.
Lietuvai tapus ES ir NATO dalimi, pareigūnų mokymo kaina pakilo. Vien pirminis pareigūno parengimas kainuoja 30 000-60 000 JAV dolerių.
Interneto tinklalapis skelbia, kad rinktinė aprūpinta "šiuolaikine ginkluote bei įranga, o rinktinės branduolį sudaro aukštos kvalifikacijos kovotojai, specialiai parengti dirbti ekstremaliomis sąlygomis, įgiję fizinį bei psichologinį pasirengimą".
Tinklalapyje nemeluojama: pareigūnų sugebėjimus vertina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių specialistai. Rinktinės vadas V.Grabauskas pirmasis Lietuvoje baigė Federalinių tyrimų biuro nacionalinę akademiją Quantico, JAV, po jos baigimo buvo pakviestas į Jungtines Valstijas apmokyti Tenesio valstijos specialiųjų operacijų padalinio pareigūnų.
Tik niekas garsiai nepasakė vieno dalyko: kai kartą kolegos užsieniečiai išvydo, kokiomis sąlygomis mūsų kovotojai įgijo meistriškumą ir kiek jie uždirba, užsieniečiams beliko iš pagarbos prieš lietuvius nulenkti galvas.
Daiva Norkienė