Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendį, kuriuo „Aro“ kovotojas Algirdas Dėringis (39 m.) buvo nuteistas pusšeštų metų laisvės atėmimo bausme už naudotomis automobilių detalėmis prekiavusio verslininko nužudymą.
Į teismą – po skundų
Teismas taip pat informuoja, kad nuteistasis privalės nužudyto verslininko Egidijaus Levčenkovo našlei ir dviem vaikams atlyginti neturtinę žalą. Moteris buvo pareiškusi 600 000 litų civilinį ieškinį, o Klaipėdos apygardos teismas jį sumažino iki 200 000 litų. Su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutikusi nukentėjusiojo našlė prašė griežtinti bausmę ir padidinti jai ir jos vaikams priteistą neturtinę žalą iki 200 000 Lt kiekvienam. Lietuvos apeliacinis teismas šiuos nukentėjusios prašymus atmetė. Teismo nuomone, visiems trims asmenims, dėl neteisėtų A. Dėringio veiksmų patyrusiems moralinę žalą, priteista bendra 200 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.
Susirėmimo, per kurį buvo nušautas tauragiškis E. Levčenkovas, aplinkybes narpliojusi Klaipėdos apygardos prokuratūra buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą. A. Dėringio veiksmai Klaipėdos prokurorų buvo įvertinti kaip neviršiję būtinosios ginties. Su tuo nesutiko E. Levčenkovo artimieji. Jų skundai kelis kartus buvo nepatenkinti, galų gale po septinto ar aštunto skundo Generalinė prokuratūra tą bylą ištyrė ir perdavė Klaipėdos apygardos teismui.
Išnagrinėjus bylą teisme, buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kaip ir nužudytojo našlė taip ir nuteistasis A. Dėringis jį apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pagrįstas ir teisėtas. Tačiau ir dabar dar negalima sakyti, kad byla baigta. Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar be abejonės bus skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Šaudėsi dėl veidrodėlio
Nusikaltimas, dėl kurio dabar laužomos ietys, buvo įvykdytas 2002-ųjų rugpjūčio 17-ąją. Jei jis nebūtų pasibaigęs taip tragiškai, jį būtų galima priskirti prie kurioziškų – vyrai šaudėsi dėl nekokybiško 120 litų vertės automobilio veidrodėlio. Bent jau tokia oficiali versija.
Susišaudymas tarp „Aro“ pareigūnų ir Antano Kundroto įmonės darbuotojų apie vienuoliktą valandą ryto įvyko Klaipėdoje, H. Manto gatvėje esančioje senų automobilių detalių parduotuvėje. Per jį ir buvo sunkiai sužeistas įmonės komercijos direktorius E. Levčenkovas. Tuo metu jam buvo 28 metai. Vyriškis neteko daug kraujo ir ligoninėje mirė.
Po susišaudymo įvykio vieton atvyko policijos bei prokuratūros pareigūnai. Prie parduotuvės, kuri labiau panaši į garažą, vartų rastos 6 tūtelės nuo kovinio „Berettos“ pistoleto, priklausančio E. Levčenkovui. Viduje, kur sukrautos naudotos automobilių detalės, aptiktos keturios šautuvo „Winchester“ tūtos – šie šoviniai buvo užtaisyti guminėmis kulkomis. Šautuvas priklausė Klaipėdos „Aro“ kuopos pareigūnui A. Dėringiui.
Netrukus paaiškėjo visi susišaudymo dalyviai. Tai tauragiškiai Š. Petraitis, L. Baušys ir M. Žilevičius, E. Levčenkovas iš vienos pusės, ir Klaipėdos verslininkas Jonas Armonas su penkiais „Aro“ pareigūnais – A. Dėringiu, R. Venckumi, Ž. Eiduku ir kitais – iš kitos. Visi jie po poros valandų nuo susišaudymo jau buvo apklausiami policijoje.
Pakeliui į paplūdimį
A. Dėringis jau per pirmąją apklausą paaiškino, kad „Aro“ vyrai buvę ne tarnybos metu, vilkėję civiliniais rūbais paprašė, kad A. Dėringis pavežtų juos savo „Mercedes’u“ iki Melnragės paplūdimio. A. Dėringis sutikęs. Vis dėlto vyrai suabejoję, ar penkiese vienu automobiliu pakankamai komfortiškai nukeliaus iki Melnragės. Tuo metu pro šalį kaip tik važiavęs verslininkas Jonas Armonas, tad Raimondas Venckus jį sustabdęs ir paprašęs pavėžėti.
Netrukus abu automobiliai pajudėjo kitame miesto gale esančios Melnragės link. Važiuojant H. Manto gatve, J. Armonui kilusi mintis, kad visa kompanija galėtų užsukti į buvusias kareivines, kur yra automobilių detalių parduotuvė. Mat tenai prieš kurį laiką jis, girdi, įsigijęs automobilio veidrodėlį, bet šis pasirodė netinkamas jo modeliui, o susigrąžinti pinigus už prekę nepavykę. Netrukus abu automobiliai įvažiavo į parduotuvės kiemą.
Šautuvas užsikirto
Anot A. Dėringio, į parduotuvę užėjo vienas J. Armonas. Po keliolikos sekundžių pasigirdęs šūvis ir verslininkas išbėgęs laukan šaukdamas, kad jį nori nužudyti. Tada „Aro“ pareigūnai iššokę iš automobilių, o A. Dėringis iš bagažinės išsiėmęs šautuvą. Kai įžengę per parduotuvės vartus, pasitikęs pistoletu ginkluotas E. Levčenkovas ir dar vienas tauragiškis su plieniniu strypu rankoje. Kaip pats teigė, A. Dėringis parodęs pažymėjimą ir sušukęs: „Policija, mest ginklus!“ Tačiau E. Levčenkovas ėmęs kelti pistoletą... A. Dėringis šovė 4 kartus ir visos guminės kulkos pataikė į tauragiškius. E. Levčenkovui – į ranką su ginklu.
Pasak A. Dėringio, E. Levčenkovas nubėgęs į sandėlio gilumą, kur yra atitverta kontorėlė, ten pritūpęs už stalo ir vėl ėmė taikytis į artėjantį pareigūną. Po to atsistojęs visu ūgiu ir šovęs. Sekundės dalimi vėliau iššovęs ir A. Dėringis. Tauragiškio šūvis nebuvo taiklus, o „Aro“ pareigūno šautuvo šratai susmigo E. Levčenkovui į pilvą. Jis sudejavo: „Į mane pataikė“, nusikeikė ir nugriuvo.
Po to pareigūnas puolė bėgti prie automobilio, jo kolegos – įkandin. Virš sprunkančiųjų galvų švilpė kulkos. Netrukus abu automobiliai išlėkė iš parduotuvės kiemo.
Buvo užpuolimas
Kiek kitaip apie tuos įvykius pasakojo tauragiškiai. Pardavėjas Mindaugas Ž., kuris tik tądien buvo pradėjęs dirbti parduotuvėje, papasakojo, kad iš Tauragės atvykęs šefas E. Levčenkovas išsitraukęs pistoletą ir padėjęs jį kontorėlėje ant lentynos. Po kurio laiko, sėdėdamas prie kompiuterio, Mindaugas pastebėjęs, kad šefas prie vartų stumdosi su trimis vyriškiais, o paskui pasigirdę šautuvo šūviai. Šefas įbėgęs, čiupęs pistoletą ir pritūpęs. Tada nuaidėjęs šūvis, o šefas krisdamas taip pat iššovęs, bet kulka barkštelėjusi į monitoriaus ekraną. Kaip teigė pardavėjas, jis negirdėjęs jokių perspėjimų „policija!“ ar panašiai. Jo žodžius patvirtino ir kiti du parduotuvėje buvę tauragiškiai.
Jau pirmosiomis įvykio tyrimo dienomis manyta, kad pardavėjo ir tauragiškių pateikta įvykio versija yra arčiau tiesos. Beje, „Aro“ pareigūnai treniruojami taip, kad visada šautų pirmi – ir ne į koją ar ranką. Matyt, A. Dėringis instinktyviai pasielgė taip, kaip ir buvo mokytas. Vargu ar pirmas galėjo šauti A. Levčenkovas, nes iš labai mažo atstumo į stambaus sudėjimo A. Dėringį sunku būtų buvę nepataikyti. Šefui nugriuvus, kažkas iš tauragiškių čiupo ginklą ir apšaudė sprunkančiuosius, bet pataikė tik į A. Dėringio automobilį.
Taip nusprendė ir abu teismai. Byloje surinktų įrodymų visuma jiems leido padaryti išvadą, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo, ne nukentėjusysis užpuolė A. Dėringį, bet priešingai – A. Dėringis, su kitais asmenimis atvykęs aiškintis santykių su nukentėjusiuoju, pasiėmė iš automobilio ginklą, su juo persekiojo verslininką ir pasivijęs galingu ginklu šovė tikslų, kryptingą šūvį į krūtinės sritį, suprasdamas, kad tokie veiksmai neabejotinai kelia pavojų sveikatai ir gyvybei, suvokdamas, jog tokiais veiksmais neabejotinai padarys sunkų sveikatos sutrikdymą arba sukels E. Levčenkovo mirtį ir norėjo taip veikti, t. y. tyčia nužudė nukentėjusįjį.
A. Dėringis veikė ne kaip pareigūnas, siekiantis sulaikyti nusikaltėlį ar nutraukti daromą nusikaltimą, bet kaip vienas iš dviejų konfliktuojančių grupuočių narių, atimdamas gyvybę žmogui dėl menkaverčio preteksto ir pažeistų ambicijų.
Žilvinas VIZGIRDA
