„Fondo veikla užtikrintų ne tik Lietuvos ir kitų rėmėjų lėšų tiekimą Ukrainos atstatymui, bet ir leistų Lietuvos verslo bendruomenei aktyviau įsilieti į atstatymo darbus“, – po pokalbio su verslo organizacijomis apie Ukrainos atstatymą trečiadienį žurnalistams sakė ministrė.
Anot jos, diskusija dėl tokio fondo dar vyks Vyriausybėje.
A. Armonaitės teigimu, ekonominė pagalba Ukrainai gali būti dvejopa: dar nesibaigiant karui atstatant sunaikintą infrastruktūrą bei padėti transformuoti Ukrainos ekonomiką ilguoju laikotarpiu.
„Rusija dėl savo agresijos yra padariusi Ukrainai žalos už 100 mlrd. eurų, trečdalis šios sumos – gyvenamosios infrastruktūros žala. Ukrainos biudžetas yra netekęs 80 proc. pajamų, BVP yra kritęs apie 60 proc.“, – sakė ministrė.
„Tai reiškia, kad Ukrainai reikalinga ne tik karinė, bet ir ekonominė pagalba“, – pridūrė A. Armonaitė.
Pasak Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos pirmininko Aivaro Karaliaus, Lietuva iki šiol buvo viena lyderių politiškai remiant Ukrainą, todėl turėtų ja išlikti ir atstatant šalį.
„Tikiuosi, kad Lietuva čia parodys tam tikrą discipliną ir struktūrizuotą priėjimą“, – žurnalistams sakė A. Karalius.
„Pavyzdžiui, vakar man teko kalbėtis su Bučos meru, tai jis sakė, kad dabar labai svarbu atstatyti šio miesto vandenvalą, kitus infrastruktūrinius objektus, kurie yra pažeidę socialinę aplinką mieste, parduotuves, kurios yra sugriautos. Čia yra tipiška situacija visuose Ukrainos miestuose“, – pridūrė Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos pirmininkas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva galėtų siūlyti ne tik fizinius darbus, bet ir savo kompetencijas, pavyzdžiui, sukurti Ukrainos hipotekos sistemą.
„Tokia sistema Ukrainoje šiuo metu neegzistuoja. Ją sukūrus ukrainiečiai galėtų būtų paskatinti investuoti į būstą per paskolas ir taip pakelti vietinę statybų pramonę, nes žmonės ten nekilnojamąjį turtą perka tik už grynus pinigus“, – sakė A. Romanovskis.
„Mūsų kompetencija, kaip finansų reputaciją turinčios šalies, čia būtų labai svarbi“, – pridūrė jis.
Prieš savaitę teigta, jog pagalbą karo sugriautos Ukrainos infrastruktūros atstatymui Lietuvoje koordinuos Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios agentūros – Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Statybos sektoriaus vystymo agentūra.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tuomet teigė, jog Lietuva dalyvaus ukrainiečiams perduodant kompetencijas, taip pat padės atstatyti sugriautus miestus bei kitas gyvenamąsias vietoves. Kokius konkrečiai – dar neapsispręsta.
Lietuvos statybų verslo atstovai anksčiau teigė galintys padėti atstatyti karo suniokotą Ukrainą, tačiau norėjo valstybės paramos ir garantijų.
Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių (565 mlrd. eurų).
Europos Komisija rengia Ukrainos atsigavimo planą, tačiau įvairius pagalbos projektus karo nusiaubtai šaliai greičiausiai galės vykdyti ir kiekviena Europos Sąjungos valstybė atskirai.
