Pirmadienio vakarą laidoje „LRT forumas“ ji tvirtino, kad ši iniciatyva turės keturis tikslus: suteikti gyventojams daugiau galimybių naudotis įvairiomis paslaugomis, sugrąžinti į veiklą verslą, plėsti testavimo apimtis jaunesnėse grupėse, kurios negali vakcinuotis bei kontroliuoti patį viruso plitimą.
„Apie tai yra paso idėja, jaučiu Vyriausybėje palaikymą šitai idėjai, jaučiu premjerės palaikymą ir tikiuosi, kad mums pavyks įgyvendinti ją“, – teigė ministrė.
Pasak jos, diskutuojant su Sveikatos apsaugos ministerija dar „kyla niuansų“ dėl to, kaip bus plečiamas testavimas, kadangi norint užtikrinti lygias galimybes visiems, valstybė turi apmokėti testavimąsi dėl COVID-19 visiems, be to, testo rezultatus turi vertinti ir įvesti į e.sveikatos sistemą ne bet kas, o sveikatos priežiūros specialistai.
„Tai reiškia, kad ribotas specialistų kiekis yra tam tikra problema savivaldybėms organizuoti testavimą. Mes ieškojome kelių kartu su sveikatos ministerija, kaip savivaldybėms leisti lanksčiau organizuoti šitą paslaugą, panašu, kad išjudėsime (...) Mes amžinai karantine negyvensime ir aš renkuosi ieškoti to sprendimo užuot kažkaip užsitęsusiai mąstyti“, – sakė A. Armonaitė.
Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė laidoje teigė, kad galimybių pasas ir testavimo kaina yra „tokia maža“ lyginant subsidijomis verslui, kad „tikrai verta eiti galimybių paso keliu, o ne papildomų išmokų“.
„Mes, kaip SAM, sakome, kad tas vienintelis ir galutinis kelias išeiti iš situacijos ir grįžti į įprastą, normalų gyvenimą, yra vakcinacija. Bet puikiai suprantant, kad yra ne tik fizinė, bet ir psichinė sveikata, ir visuomenė jau daugiau negu metus vienokių ar kitokių karantino, ekstremalios situacijos, ar suvaržymų režimu gyvena – Jeigu mes turime galimybę, kai galime naudoti kitas priemones (...), be abejo, tą reikia daryt“, – sakė ji.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sakė, kad jos vadovaujama tarnyba kėlė klausimą dėl platesnių paslaugų užtikrinimo asmenims, kurie kol kas negali vakcinuotis, todėl, pasak jos, svarbu užtikrinti tiek skiepų, tiek ir testavimo prieinamumą pagal „geografinę ir socialinę padėtį“.
Galimybių paso koncepciją Vyriausybė aptarė pirmadienį per neformalų ministrų pasitarimą, tikimasi dėl jo galutinai sutarti trečiadienį. Galimybių pasas Lietuvoje turėtų pradėti veikti anksčiau nei planuojamas Europos Sąjungos žaliasis sertifikatas, ateityje ketinama šias dvi sistemas integruoti.
Tačiau svarstant idėją, jai nepritarė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pareiškusi, kad ES dokumentą tikintis turėti birželį, „nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, tai būtų virtualus dokumentas, kurį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą. Kiekvienu atveju asmeniui būtų suteiktas unikalus QR kodas, kuris leistų patvirtinti apie turimą imunitetą.
Ministerijos teigimu, toks pasas galėtų leisti teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, laisvalaikio pramogas bei leistų paslaugų teikėjams rengti asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
