“Ar yra Lietuvoj teisybės?”, į apskritas skylutes netelpantys stačiakampiai A. Višinskio klausimai “Saulės kliošo” nariui primena pasijaudinti. “Nėra”. Gandas veja nuomonę, nuomonė seka šventą įsitikinimą apie vieną ir tą patį - kaip draudimo bendrovė savo pinigais sumaitos visus iš eilės. Ir, o stebukle! - apkalbamoji grupė lieka trečia, o Eurovizija iš Lietuvos gaus standartinę eurovizinę dainą - laurai Laurai!
Įsijautus į korporacijos kailį (na, bet šalta ir gūdu gi ten), ateidavo viena išvada - jeigu per atrankos turą tokia persvara aplenkti visi dalyviai, jeigu užpirkti žurnalų viršeliai, nebėra jokio Che Guevaros anei Vytauto Landsbergio, galinčių Godzilą sustabdyti. Juk telefoninė demokratija toks patogus būdas galingųjų norams pildyti.
Paaiškėjus nedraudikų (kaip sako draudikai) grupės tretumui jos nariai šokinėja iš džiaugsmo, lyg būtų laimėję ne tik Eurovizijos atranką Lietuvoje, bet ir Eurolygą su Seimo rinkimais. Jie džiaugiasi išvengę intifados - A. Višinskis atšaukinėja nuo stogų snaiperius ir atjungia detonatorių nuo ant juosmens kabančio dinamito. Mano senelė iš džiaugsmo neranda vietos (http://www.flickr.com/photos/41797010@N00/5542599).
O jų sėkmės atveju jokia technologija man nebūtų buvusi per juoda - lietuvišką trispalvę okupuoti bandančiai bendrovei juk taip tiktų Sausio 13-osios tankų vaidmuo, o jaunos ir talentingos, bet bejėgės prieš nihilistišką mašiną Vilijos Matačiūnaitės tiesiog nebūtų įmanoma nepalyginti su Loreta Asanavičiūte.
Aš jau nekalbu, kad Kinijos žaislų fabrikai laukė užsakymo pradėti gaminti vagonus vudu lėlių.
Tačiau jie prasisuko ir nesidomėkime, kaip jie jaučiasi ir ką jie galvoja - tegu grimzta užmarštin. Tik vienas klausimas neduoda ramybės - kodėl tankai sustojo? Ar viešieji tos korporacijos ryšiai, bandę išnaudoti net tradiciškai lietuviškus internetinius komentarus, pamanė, kad per daug rizikos užsidėti “viskas nupirkta” marškinėlius?
Kad ir ką, mes turime naują deivę su taisyklingu sukandimu, tikrą plakatinę princesę. Kai ji stovi išmetusi koją ant scenos priekyje visos grupės, ji balansuoja ant žmogaus ir fetišo ribos. Laura, tikiuosi, tavęs netrikdys tai, kad mes laižysim tau batus.
Spaudos konferencijoje Laura ramiai ramiai ir svajingai šypsosi, o apie ją pačią viską geriau žino jos prodiuseris, “Bombos” direktorius Justas Garliauskas. Jis prisifarširavęs kofeino ir nikotino, tad nenulaiko minties ant minties, tačiau pagrindinė yra aiški: “Nieko nežadam, bet darysim”.
Aš pižonas, man niekada neužtenka to, ką turiu: “Ar įmanoma patekti į MTV?”. Justas sako, kad mažai šansų, bet įmanoma, nors MTV į Euroviziją žiūri labai skeptiškai. Viską lemia ryšiai, ryšiai, ryšiai - nebesuskaičiuoju, kiek kartų jis ryšius mini. Kol jis mini, Laura šypsosi nesužlugdoma šypsena, o aš nuo to beveik pradedu nusirenginėti viešumoje.
Jonas Jučas irgi bando rasti mūsų erogenines zonas, jis pasisako už Eurovizijos nugalėtojams skirtą atskirą eilutę biudžete. Teisingai, mažiau vyno, buterbrodų ir kelionių, daugiau muzikos! Tarptautinės žvaigždės sukūrimas turėtų tapti neeskaluojamu strateginiu valstybės tikslu. Juk kiekvienais metais praktiški (merkantiliški?) prodiuserių balsai vis garsesni ir vis mažiau dėmesio skiriama mėgstamiems atlikėjo gėrimams, negi mes dar bandysime save apgauti? Galbūt jau netoli ta valanda, kai prodiuseris ir jo globotinis šlovę dalinsis bent jau po lygiai.
Jučas dar bando šiek tiek ironiškai pasakyti, kad neturėtume labai pasitikėti telefonine demokratija, kad telefoninis balsavimas tikrai nėra patikimas (aš siūlau eurovizinius rinkimus daryti privalomus, su popieriniais biuleteniais, pasais ir agitacijos apribojimais), neva niekas nežino, kokiais metodais buvo laimėta, tačiau jis sveikina nugalėtoją. Tačiau kam tos Jučo pastangos naudingos, jeigu ELTA žurnalistas demonstruoja raumeningą nekompetenciją ir kaip tautos balsą pateikia nuomones internete (http://www.omni.lt/?i$9359_20881$z_257174), kurios simuliuojamos į kairę ir į dešinę, o po finalo net akis bado savo netikrumu.
Kol visi kalba, Laura tyli ir tik įgudusiais stomatologės judesiais ją pražiodinanti “Lietuvos ryto” Daiva Rinkevičiūtė ištraukia nenutylėtiną faktą, kad ji turi šaknų Ukrainoje. Justas vėliau teigs, kad jis ten turi kam plauti ranką. Žiūriu išplėtęs akis.
“Ryšiai, ryšiai, - kalba Justas. - Bet vis tiek makedonai balsuos už serbus, o latviai už lietuvius”. Klausimą, ar dėl to Adamkus turėtų važiuoti į Maskvą, jis arba praklauso, arba nenuklauso. Taip pat jis ir “Kojos” karvedys Danielius tvirtino, kad skandalas nėra priemonė dainai populiarinti, kad tikrai prieš konkursą nė vienas grupės narys nebus pagautas Kijevo oro uoste su kokaino paketėliais skrandyje.
Tačiau jau sėdėdamas ilgame baltame “Hummer” limuzine ir siurbčiodamas vietoje patiektą trečiarūšį “Bosca” putojantį vyną, Lauros pilkasis kardinolas su pilkšvu džemperiu šnekėjo: “Nebuvo dažniau spaudoje paminėtos grupės, nebuvo per radiją dažniau grotos dainos, nebuvo ant daugiau viršelių pasirodžiusios grupės nei mes. “Skampai” Eurovizijoje taip sėkmingai pasirodė būtent dėl geros promo kampanijos”. Tuo metu aš, vienintelis prašalaitis Lauros ir kompanijos limuzininiuose šlovės kilometruose, žiūrėjau jai į akis, ji žiūrėjo į manąsias ir mes abu šypsojomės, ir aš išsitraukiau savo nuomonę, ir mečiau ją kliedesio apimtas ant grindų: “Imkit ją ir formuokit, darykit ką tik norit”.
Justas kalbėjo, nesustojo, varė kaip ugnikalnis: “Aš nesu Bendžius, o “Laura & The Lovers” nėra tik dainos atlikėjai”. Tai ką tu kaip prodiuseris darai? (Pasiruošk būti sujaudintas žodžiais). “PR, promo ir marketingą”, - atsakė. Va būtent apie tai Justas pažadėjo duoti interviu, o tu pažadėk nekantrauti. O galbūt tau įdomu ir LTV muzikos laidų prodiuserio Jono Vilimo smegenų vingiai? Jis irgi pažadėjo.
“Aš uoga”, - sako mano iš nugaros stebima, žavingus šokių judesius repetuojanti Reda Strikšaitė, kuriai aš vėliau murkiu į ausį, kad jei nebūčiau ką tik į pasimatymą pakvietęs Liepos, kviesčiau ją. Redos klavišininkas Audrius galvoja, kad tai Robertas Kupstas, “tas amerikonas, kur mama stumia”, Redą kabina ir žaibuoja akimis. Aš tik bandžiau išsiaiškinti, kiek draugų Reda mobilizavo balsavimui, ji pasakė, kad jau gailisi čia uodegą įmerkusi ir nieko ji nemobilizavo.
Iš Roberto Kupsto mama žada padaryti prezidentą, aš jo klausiu, ar jį tenkintų ūkio ministro postas, tačiau savo iškalba jis netinkamas net Seimo nario padėjėjo vairuotojo vietai. “Nežinau, nežinau, aa, aš to tikrai nežinau”.
Kol stoviu šalia Redos ir viena šnerve slapta bandau užuosti jos kvapą, užeina Violeta Riaubiškytė ir mano veide nevirpteli nė vienas raumenėlis. “Aš vaikščiojanti reklama”, - sako Violeta, Audrius prašo jos parodyti savo ginklus, ji atmeta į šoną paltą ir blyksteli keturios vyriškos akys.
Mano akys slidinėja Aistės Pilvelytės kaklo linkiu, o liežuvis raito, kad ji jau nuostabi, kai nedainuoja, o kai uždainuoja, yra virš užribių. “Aiste, koks konkretus vyras yra toks nuostabus kaip tu?”. Aistė nenori pasirodyti graži: “Daug tokių. Paprasta juk aš”. Taip, Aiste, tie dainininkai su visu pramogų verslu yra tiesiog vienas didelis vienuolynas.
Na, Rasa Kaušiūte, tai kuri iš jūsų gražesnė: tu ar Aistė? “Aišku, kad Aistė”, - šalia einančią Aistę aukština ji. “Na, ką tu - Rasa gražesnė”, - lankstosi Aistė. “Ta sušikta kalė”, - galvoja abi.
Neringa Telebimbauskienė, sprendžiant iš veido, per stresą negali pragalvoti, šalia dar šokinėja jai asistuojančios Liepos operatorius. “Neringa, kaip tu atsikirtinėji cinikams, kurie sako, kad galbūt laikas vieną kartą užaugti?”. Pasirodo, kad to daryti jai niekad neteko. “Tai gal laikas užaugti?” ir ji: “Nepasiduodu provokacijoms”.
Artas dar sakė, kad tikrai nepatektų tyčia į avariją, net jei žinotų, kad dėl to patektų į Kijevą, nes sveikata svarbiau, aš dar pastebėjau, kad “bavarai” maivosi ne tik eteryje, o Aliukų sesutė rengiasi taip pat prastai, kaip ir skamba - įžeidžia aplinkinius.
Tačiau tai tik smulkmenos. Lietuvos šlovė tavo rankose! Kas “Little by little” em-pė-trioškę į rankas, kas Lauros nuotrauką kibirkščiuojančią, kas liežuvį gandams pasigalanda ir užpildykime kiekvieną interneto kampą Lietuvos kvapu. Jeigu patinka džiaugtis pergalėm, ar pajudinsi dėl jų pirštą?
Viskas yra gerai. Tai įsakymas.
