Atnaujinta 21.00 val.
Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos prarado apie 200 karių per sekmadienį įsiplieskusias įnirtingas kovas Kalnų Karabache, sekmadienį vakare pranešė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas.
„Mūsų duomenimis, žuvo apie 200 azerbaidžaniečių karių, sunaikinta 30 šarvuotos technikos ir 20 bepiločių skraidyklių“, – sakė jis.
A. Ovanisiano žodžiais, Armėnijos netektys – „iš beveik 100 sužeistų karių 90 būklė normali, o kiti buvo išvežti į karo ligoninę Jerevane“.
Anksčiau Armėnija pripažino 16 karių žūtį ir daugiau kaip 100 sužeistų.
Armėnijos gynybos ministerijos atstovas taip pat pareiškė, jog Armėnija turi duomenų, jog Azerbaidžanas šiame kariniame konflikte naudoja samdinius.
Trumpoje spaudos konferencijoje atsakydamas į klausimą apie galimą samdinių iš Sirijos dalyvavimą mūšiuose prieš nepripažintą Kalnų Karabacho respubliką, A. Ovanisianas sakė: „Yra patikslintų duomenų apie samdinius, Turkijos kišimąsi ir turkų ginkluotės naudojimą“.
Atnaujinta 20.03 val.
Azerbaidžano programišių grupė „Karabakh Hacking Team“ pranešė įsilaužusi į maždaug 90 Armėnijos tinklalapių, Azerbaidžanui pradėjus karinę operaciją Kalnų Karabacho konflikto zonos kontaktinėje linijoje.
„Azerbaidžano programišiai „nulaužė“ iki 90 Armėnijos svetainių ir paskelbė prezidento Ilhamo Alijevo žodžius“, – pareiškė programiškų grupė savo kanale „Telegram“.
Pranešime pažymima, kad svetainėse, į kurias buvo įsilaužta, hakeriai paskelbė 2010 metais Karabache žuvusio azerbaidžaniečių kario Mubarizo Ibrahimovo nuotraukas.
Anksčiau buvo pranešta, kad apie dešimt Armėnijos žiniasklaidos priemonių svetainių sekmadienį tapo kibernetinių atakų aukomis, o įsilaužėliai minėtose svetainėse publikavo Azerbaidžano prezidento atvaizdą.
Atnaujinta 19.52 val.
Azerbaidžane per artilerijos ugnį, kurią sekmadienį atidengė armėnų separatistų pajėgos, žuvo penkių asmenų šeima, pranešė Azerbaidžanas.
Atsinaujinusios kovos Kalnų Karabache jau lėmė civilių ir karių aukas.
„Dėl [Karabacho sukilėlių] atidengtos ugnies, [Azerbaidžano] Gašalčio kaime žuvo penkių asmenų šeima“, – sakoma Azerbaidžano generalinės prokuratūros pranešime.
Azerbaidžano „autoritarinis režimas dar kartą paskelbė karą Armėnijos žmonėms“, per televiziją transliuotoje kalboje pareiškė N. Pašinianas ir pridūrė, kad „esame ant visuotinio karo Pietų Kaukaze slenksčio, kas gali turėti neprognozuojamų pasekmių“.
Atnaujinta 19.31 val.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Džeichunas Bairamovas ir ES specialusis įgaliotinis Pietų Kaukaze Toivo Klaaras sekmadienį bendravo telefonu, kad aptartų padėtį Kalnų Karabacho konflikto zonos kontaktinėje linijoje, pranešė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
„Pokalbio telefonu metu T. Klaaras išreiškė susirūpinimą dėl padėties regione. Tuo pačiu metu ES specialusis atstovas pabrėžė būtinybę imtis tinkamų žingsnių įtampai regione mažinti“, – sakoma pranešime.
Pats Dž. Bairamovas pareiškė, kad kariniai susirėmimai kontaktinėje linijoje įvyko dėl eilinės provokacijos iš Armėnijos pusės.
„Atsakomybė už susiklosčiusią padėtį tenka Armėnijos politinei ir karinei vadovybei“, – pareiškė jis.
„Eilinis Armėnijos agresijos prieš Azerbaidžaną atvejis yra šiurkštus pagrindinių tarptautinės teisės normų ir principų, JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, raginančios visiškai ir besąlygiškai išvesti armėnų karius iš okupuotų Azerbaidžano teritorijų, tarptautinės humanitarinės teisės, įskaitant 1949 metų Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, pažeidimas“, – pareiškė Dž. Bairamovas.
Atnaujinta 19.07 val.
Azerbaidžano separatistiniame Kalnų Karabacho regione žuvo šešiolika armėnų separatistų kovotojų, sekmadienį prasidėjus kovoms su Azerbaidžano kariuomene, pranešė sukilėlių pareigūnai.
„Pirminiais duomenimis, 16 [Kalnų Karabacho] karių žuvo, o daugiau nei 100 sužeisti“ prasidėjus kovoms, pranešė separatistų gynybos ministerija.
Atnaujinta 17.48 val.
NATO yra itin susirūpinusi dėl didelio masto karinių veiksmų palei Kalnų Karabacho konflikto zonos kontaktinę liniją, pareiškė NATO generalinio sekretoriaus specialusis atstovas Kaukazo ir Centrinės Azijos klausimais Jamesas Appathurai.
Jis paragino šalis nedelsiant nutraukti karinius veiksmus, dėl kurių jau nukentėjo civiliai. Jo teigimu, nėra karinio sprendimo šiam konfliktui.
Armėnija ir Azerbaidžanas turi atnaujinti derybas ir siekti taikos konflikto sprendimo. NATO palaiko ESBO Minsko grupės pastangas.
Armėnija ir Azerbaidžanas sekmadienį atsidūrė ant karo slenksčio po to, kai armėnų separatistų kontroliuojamame nuo Azerbaidžano atsiskyrusiame Kalnų Karabacho regione kilo įnirtingi mūšiai, per kuriuos abiejose pusėse žuvo ir kariškių, ir civilių, įskaitant mažiausiai vieną vaiką.
Jau ne vieną dešimtmetį tęsiantis teritoriniam ginčui dėl Kalnų Karabacho, didžiausi nuo 2016 metų susirėmimai padidino naujo didelio masto karo tarp didžiausių priešų Azerbaidžano ir Armėnijos tikimybę.
Per televiziją į tautą kreipęsis Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas žadėjo pergalę prieš armenų pajėgas. „Mūsų tikslas yra teisingas ir mes laimėsime, – pareiškė jis, pakartojęs garsią sovietinio diktatorius Josifo Stalino citatą prie Antrojo pasaulinio karo pradžią Rusijoje. – Azerbaidžano kariuomenė kovoja savo teritorijoje.“
Armėnijoje ir nuo Azerbaidžano atsiskyrusiame Kalnų Karabacho regione paskelbta karinė parengtis ir kariuomenės mobilizacija.
„Vyriausybė nusprendė paskelbti karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Jis taip pat nurodė piliečiams „rengtis ginti mūsų šventąją tėvynę“.
„Renkitės ginti mūsų šventąją tėvynę“, – parašė N. Pašinianas feisbuke.
„Paskelbiau karinę padėtį“ ir visų vyresnių nei 18 metų karo prievolininkų mobilizaciją, per skubiai sušauktą parlamento posėdį pagrindiniame regiono mieste Stepanakerte pareiškė Kalnų Karabacho prezidentas Araikas Arutiunianas.
Armėnija anksčiau sekmadienį pranešė, kad Azerbaidžanas užpuolė gyvenvietes Kalnų Karabache, įskaitant Stepanakertą, ir per antpuolius žuvo moteris ir vaikas.
Tuo tarpu Azerbaidžano gynybos ministerija paskelbė pradėjusi „kontrpuolimą, siekdama sustabdyti Armėnijos kovinę veiklą ir užtikrinti gyventojų saugumą“. Ministerija nurodė, jog kontrpuolimui pasitelkė tankus, artileriją, kovinę aviaciją ir bepilotes skraidykles.
„Yra pranešimų apie žuvusiuosius ir sužeistuosius tarp civilių ir kariškių“, – pareiškė Azerbaidžano prezidento atstovas Hikmetas Hadžijevas. Kalnų Karabacho ombudsmenas Artakas Beglarianas pranešė, jog regione yra „civilių aukų“.
Rusija ragina nutraukti ugnį
Etninių armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991-1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.
Nors nuo 1994 metų tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Prancūzijai vedamos derybos, kuriose mėginama išspręsti ginčą dėl Kalnų Karabacho – vieną didžiausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais, – ilgalaikės išeities iš aklavietės iki šiol taip ir nerasta.
Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos tarpininkavo pastangoms pasiekti taiką kaip vadinamoji „Minsko grupė“, tačiau paskutinis rimtas mėginimas pasiekti taikos susitarimą žlugo 2010 metais.
Didelio masto konfliktas tarp Kaukazo kaimynių gali įtraukti didesnius regioninius veikėjus Rusiją ir Turkiją.
Rusija ir Prancūzija jau paragino šalis nutraukti ugnį.
„Raginame šalis nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas, kad būtų galima stabilizuoti padėtį“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Tuo tarpu Azerbaidžano sąjungininkė Turkija dėl naujausios eskalacijos kaltina Jerevaną ir žada suteikti Baku „visokeriopą paramą“.
„Mes griežtai smerkiame Armėnijos ataką prieš Azerbaidžaną, – tviteryje pareiškė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) atstovas Ibrahimas Kalinas. – Armėnija pažeidė paliaubų susitarimą užpuldama civilinius objektus.“
„Turkų samdiniai“
Kalnų Karabacho lyderis A. Arutiunianas apkaltino Ankarą pasiuntus samdinių į Azerbaidžaną.
„Turime duomenų, kad į Azerbaidžaną buvo atskraidinta samdinių iš Turkijos ir kitų šalių. Turkijos kariuomenė jau yra Azerbaidžane, prisidengiant kariniais mokymais.“
Kalnų Karabacho prezidentūra sekmadienio rytą pranešė, kad Azerbaidžanas pradėjo „aktyviai bombarduoti“ objektus palei Karabacho fronto liniją, įskaitant civilius taikinius pagrindiniame Stepanakerto mieste.
Separatistų gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos numušė du Azerbaidžano sraigtasparnius ir tris bepilotes skraidykles.
Tuo tarpu Azerbaidžano gynybos ministerija paneigė šiuos pranešimus ir pareiškė, jog šalies pajėgos reagavo į Armėnijos puolimą.
H. Hadžijevas nurodė, jog Armėnijos pajėgos Kalnų Karabache „šiurkščiai pažeidė paliaubas ir, pasitelkusios didelio kalibro ginklus, minosvaidžius ir artilerijos pabūklus, pradėjo intensyvų Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų pozicijų palei fronto liniją puolimą“.
Azerbaidžano transporto ministerija pranešė šalyje „apribojusi interneto veiklą“, kad „užkirstų kelią Armėnijos provokacijoms“.
I. Alijevas penktadienį apkaltino Armėniją kenkiant Kalnų Karabacho taikos deryboms.
Per liepą kilusius rimtus susirėmimus palei šalių sieną – už šimtų kilometrų nuo Kalnų Karabacho – abejose pusėse žuvo mažiausiai 17 karių. Įtampą tuomet dar labiau padidino Azerbaidžano grasinimas smogti Armėnijos atominei elektrinei, jeigu Jerevanas puls strateginius objektus.
Per iki tol rimčiausius susirėmimus 2016 metų balandį žuvo maždaug 110 žmonių.
