Skirtingo turinio internetiniai portalai pilni įvairiausios informacijos, vyksta aršios diskusijos, visuomenė sunerimusi, krepšinio sirgaliai įtūžę, Seimo nariai susipainioję, o Lietuvos televizijos nebetransliuoja krepšinio rungtynių tiesiogiai. Kas atsitiko? Įsigaliojo dar vasarą priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos. Kodėl jų reikėjo? Patys įstatymą iniciavę seimo nariai aiškiai pabrėžia – jaunimo alkoholizmui pažaboti. Tačiau ar derinant ir priimant įstatymo pataisas kas nors tarėsi su jaunimo atstovais, atliko apklausas, išklausė moksleivių nuomonę, ieškojo tikslių alkoholizmo jaunimo tarpe priežasčių? Pagal priimtas įstatymo pataisas atrodo, kad ne. Lietuvos moksleivių sąjunga, stebėdama Lietuvoje dėl šių įstatymo pataisų kilusią sumaištį ir susipriešinimą, nusprendė taip pat išsakyti savo nuomonę šiuo opiu ir aktualiu visuomenei klausimu.
Lietuvos jaunimas geria. Tai tikra tiesa ir tai neabejotinai yra didžiulė problema. Jau net vienuolikamečiai pypliai guldomi į ligonines su mirtinomis alkoholio dozėmis kraujyje. Kas dėl to kaltas? Reikia būti neįtikėtinai naiviems, kad nuspręstume, jog vaikai pasineria į alkoholizmą pamatę alkoholio reklamą per televizorių. Neabejotinai televizija, kaip ir visa aplinka, turi įtakos, bet televizija – ne visagalė. Vaikus gimdo ir augina ne televizoriai, o tėvai. Vaikas gimsta šeimoje ir būtent tėvai formuoja jo vertybes ir elgesį.
Suversti visą kaltę televizijai – lengviausias būdas, o štai išmokyti savo vaikus kritiškai vertinti rodomus dalykus šiek tiek sunkiau. Vaiko požiūrį, kad krepšinis ir alus susiję, suformuoja ne alkoholio reklamos, o tėtis ir mama krepšinio rungtynes stebintys su bokalu rankoje. O juk Lietuvoje tai įprasta. Ir tai nėra blogai. Tradicijos nėra blogai. Tiesiog tos tradicijos turi būti tradiciškos ir neišsigimti. Būtent tėvai turi suformuoti kritišką vaikų mąstymą alkoholio ir kitų blogų dalykų atžvilgiu.
Lietuva nuo alkoholizmo kenčia ne pirmą kartą. Mūsų valstybę XIX a. valdę rusai puikiai suprato, kad girtą tautą daug lengviau valdyti nei blaivią, juolab, kad iš alkoholio pardavimo valstybės iždas gaudavo didžiules pajamas. Naminukės varymas tais laikais buvo toks pat įprastas kaip dabar namuose televizorius, o visa Lietuva buvo nusėta smuklėmis ir karčiamomis. Bet žymus XIX a. lietuvių rašytojas, švietėjas Motiejus Valančius Žemaitijoje suorganizavo blaivybės akciją, kurios dėka Lietuvoje per du metus degtinės suvartojimas sumažėjo apie aštuonis kartus.
Aštuonis kartus! Sunku tuo patikėti. Ką padarė Valančius? Jis neišleido jokio Alkoholio kontrolės įstatymo. Jis neuždraudė alkoholio reklamos. Jis apskritai nieko neuždraudė. Motiejus Valančius, kalbant šiuolaikiniais terminais, vykdė puikią, konstruktyvią antireklamą. Jis vienijo lietuvius kovoti prieš alkoholizmą, sutelkė tautą bendram tikslui, ragino būti dorais Lietuvos sūnumis, "o ne Bažnyčios ir Tėvynės išgamomis". Čia aiškiai suveikė „masių dėsnis“. Jeigu visi geria – tai ir aš geriu, jeigu negeria niekas – ir aš negersiu. Paprasčiausiai visi elgiasi taip, kaip elgiasi dauguma. Paprasta XIX a. liaudis greitai suprato blaivumo teikiamą naudą. Sunkiausia Valančiui buvo kovoti su carine administracija, dvarininkais, smuklininkais, prekybininkais. Bet kai tau už nugaros stovi visa tauta, keletas viršininkų – ne kliūtis. Tokio blaivybės sąjūdžio, kuris savo masiškumu, mastu ir veiksmingais rezultatais prilygtų vyskupo vykdytai blaivinimo programai nerasime niekur kitur Europoje.
Taigi mes turime labai artimą ir puikų pavyzdį kaip reikia kovoti su alkoholizmu, todėl privalome šiuo pavyzdžiu pasinaudoti. Reikia sutelkti tautą, o ne ją supriešinti. Reikia ne uždrausti alkoholio reklamą, o skatinti socialinę reklamą, kuri parodytų alkoholizmo žalą. Vykdyti ar bent skirti lėšas tokiai reklamai būtų galima įpareigoti pačius alkoholio gamintojus. Apskritai, reikia pradėti ne nuo televizijos ir reklamos, o nuo daug reikšmingesnių, artimesnių ir paprastesnių dalykų. Net jeigu ir ta pati reklama turi tokią neįtikėtinai didelę įtaką ir dešimtmetis pyplys vos pamatęs alaus butelį per televizorių nori paragauti alaus, jis negeria jo iš televizoriaus ekrano. Jis turi jį įsigyti. Kaip jis tai padaro? Juk, kaip skelbia užrašai visose parduotuvėse „Asmenims iki aštuoniolikos metų alkoholiniai gėrimai neparduodami“, bet vienokiais ar kitokiais būdais jaunimas alkoholį gauna. Daugiausiai iš alaus reklamos užsidirba ne televizijos ar alaus gamintojai, o apskretusių kioskų savininkai. Jaunimo tarpe dažnai populiarūs netgi ne per televiziją reklamuojami, o dar daug prastesni alkoholiniai „birzgalai“.
Pačios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos ir jų pateikimas visuomenei skamba tiesiog tragikomiškai. Jeigu nuoširdžiai laikytumėmės įstatymo pataisų, reikėtų iš visų filmų iškirpti kadrus, kuriuose filmo herojai vartoja alkoholį, krepšininkus į aikštelę leisti pusnuogius arba uždaryti į kalėjimus kaip įstatymų pažeidėjus, o daugybės sporto ir kultūros renginių transliacijas taip gausiai užtušuoti, kad vargu bau kažką beįžiūrėtume. Daugybės prestižinių, visame pasaulyje rodomų sporto ir kultūros renginių pagrindiniai rėmėjai labai dažnai būna alkoholio gamintojai, todėl visų šių renginių taip pat reikėtų nebetransliuoti. Patys įstatymo pataisų iniciatoriai teigia, kad įstatymas nesudaro jokių kliūčių transliuoti renginius, bet visuomenėje susiformavęs priešiškas ir susiskaldęs požiūris šio įstatymo atžvilgiu yra pirmas didžiulis smūgis kovoje su alkoholizmu, o jeigu šioje kovoje nebus vieningumo, ji nepasieks jokių rezultatų.
Niekam ne paslaptis, kad garbingųjų politikų kabinetuose taip pat įprasta po darbo ar jo metu išlenkti vieną kitą taurelę ko nors stipresnio. Tačiau politikai užuot visų pirma išsišlavę savo kiemą alkoholizmu kaltina tautą, jaunimą, o visą pagrindinę kaltę suverčia televizijai. Išties reikėtų kiek plačiau ir realiau pažvelgti į šią problemą ir platesniais socialiniais veiksniais bei veiksmais formuoti teisingą visuomenės požiūrį. Su alkoholizmu reikia kovoti ne vien draudimais. Turi būti sukurta nuosekli, ilgalaikė programa, kuri ugdytų sąmoningą vartotoją bei numatytų priemones, šalinančias alkoholizmo priežastis.
Televizijų girti irgi nesiruošiu. TV3, turėdama visą pusmetį pasiruošti, užuot ieškojusi naujų rėmėjų ar kitų išeičių, likus iki įstatymo įsigaliojimo kelioms dienoms paskelbė tai tarsi didžiausią ir tragiškiausią naujieną ir net pradėjo savo eteryje rodyti gana propagandinius reklaminius klipus. „Seimas Naujuosius metus pradės smogdamas mirtiną smūgį Lietuvos sportui. Pirmoji seimūnų auka – krepšinis. Sausio trečią dieną jūs negalėsite tiesiogiai stebėti Eurolygos rungtynių, nes jas transliuoti draudžia naujasis Alkoholio kontrolės įstatymas", – mirtinu tonu iš televizijos ekrano kalba komentatorius fone tuo metu šmėžuojant juoda juosta perbrauktiems krepšinio vaizdams.
„Įstatymo iniciatorius A. Matulas uždraudė rodyti rungtynes, nes arenose yra reklaminių skydų su alaus gamintojų logotipais. Kita Seimo narė B. Vėsaitė prieš pat Kalėdas neleido svarstyti pataisų, kurios būtų atvėrusios kelią tiesioginėms krepšinio transliacijoms. Jie žlugdo Lietuvos sportą", - reklaminiame klipe paminimos net tikslios pavardės, nors išties įstatymą priėmė Seimo dauguma, pasirašė, nors ir dvejodamas, Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymas uždraudė ne krepšinio transliacijas, o alkoholio reklamą. Televizija interpretuoja įstatymą savaip, taip keldama dar didesnį ažiotažą visuomenėje. Aistringiems krepšinio aistruoliams, kurių Lietuvoje tūkstančiai, tiesiogiai nebetransliuojamos rungtynės yra didžiulis smūgis, ir visai nesvarbu tikslios to priežastys. Aišku viena – kalti politikai.
LTV skelbiasi nebegalėsianti transliuoti ne tik krepšinio, bet net ir Europos futbolo čempionato bei Pekino olimpiados, bet jau sausio pirmąją, vos įsigaliojus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms rodo Lotynų Amerikos šokių pasaulio čempionato vaizdo įrašą, kurio metu šalia šokių arenos matomas ryškus raudonas alkoholio gamintojos BOSCA logotipas, o ant svečių stalų puikuojasi vyno buteliai.
Žodžiu, iš visų pusių pučiamas vienas didžiulis burbulas, kuris neabejotinai susprogs. Veikiausiai jau kitą savaitę televizijos vėl transliuos rungtynes tiesiogiai, o kriminalų kronikose nesumažės pranešimų apie girtų žmonių sukeltas avarijas.
Lietuvos moksleivių sąjunga pasisako už kovą su alkoholizmu, tačiau ir už logiškus, konkrečius ir realius kovos būdus bei priemones. Visa tauta turi būti vieninga, kad galėtų sėkmingai siekti savo tikslo.
