Mokslininkai gėlavandenio gyvūno – tropinio vėžlio – fosiliją rado ten, kur mažiausiai tikėjosi – Arktyje.
Žurnale „Geology“ publikuotame straipsnyje teigiama, kad gyvūnai galėjo migruoti iš Azijos į Šiaurės Ameriką ne per Aliaską, kaip kažkada manyta, bet tiesiai per šiltą ir sūrų Arkties vandenyną.
Tyrimas patvirtino ir tai, kad prieš 90 mln. metų spartus anglies dvideginio susikaupimas buvo milžiniško šiltnamio efekto priežastis. Dėl to poliariniuose regionuose labai pakilo temperatūra.
„Mes žinojome, kad tarp Azijos ir Šiaurės Amerikos vėlyvajame kreidos periode vyko gyvūnų mainai, tačiau tai pirma fosilija, įrodanti šią migraciją ir parodanti jos kelius“, – komentavo Johnas Tarduno, Ročesterio universiteto geofizikas.
Anot jo, tuo metu Antarktida buvo labai šiltas, be ledo žemynas, kuriuo gyvūnai galėjo migruoti.
Nors vėžliai buvo lėti, tačiau jie žinojo, kaip reikia migruoti ilgus atstumus. Satelitinės nuotraukos užfiksavo jūrinio vėžlio 20,558 kilometrų kelionę nuo Indonezijos iki Oregono (JAV). Tai viena ilgiausių iki šiol užfiksuotų stuburinių gyvūnų migracijų.
