Tokia liaudies išmintimi, atrodo, vadovavosi Lietuvos socialdemokratai, kurie vėl Algirdui Butkevičiui patikėjo vadovauti partijai. Bičiulių vedliu dar vieną kadenciją jis tapo iš esmės be konkurencijos, nors iš pradžių buvo sudaryta regimybė, kad kova dėl partijos lyderio posto vis dėlto vyks, gal net ir aštri, nes visi pretendentai – ne politikos naujokai.
Vis dėlto iš tiesų tai buvo tik tam tikras manevras, siekiant parodyti partijos demokratiškumą, nes lyg ir negražu rinkti partijos vadovą iš vieno kandidato. Taip jau nedaro net paskutinis Europos diktatorius. Taigi jokios kovos, kas taps partijos pirmininku, iš tiesų nebuvo. Europos Parlamento nariai Vilija Blinkevičiūtė, Zigmantas Balčytis ir parlamentaras Juozas Olekas, vos atėjus metui rinkti partijos vadovą, savo kandidatūras atsiėmė.
Už A. Butkevičių balsavo kone absoliuti suvažiavimo delegatų dauguma. Nors jam ir trūksta tokios charizmos, kokią turėjo Algirdas Brazauskas, tačiau perrinktas partijos vedlys daug ko nesuerzins, galės į savo pusę patraukti rinkėjus, kurie nenorės balsuoti už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, Viktorą Uspaskichą ar Rolandą Paksą.
Ant savotiškos politinės bangos šiuo metu esantys socialdemokratai, matyt, nutarė nerizikuoti, nesikivirčyti, neeskaluoti savo simpatijų ir antipatijų, nežaisti demokratijos ir visas regalijas toliau patikėti dabartiniam partijos vadovui. Juo labiau kad jau turi karčios patirties. Ar ne dėl visiškai neprotingo socialdemokratų susiskaldymo buvo prarastos galimybės užimti tvirtesnes pozicijas Vilniaus ir Kauno savivaldybėse?
Pats A. Butkevičius pripažino, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose socialdemokratų pozicijos palyginti silpnokos. Žinoma, jos geresnės negu konservatorių, kurie kai kuriuose miestuose iš viso liko už valdančiųjų būrio, bet nėra labai guodžiančios.
Tačiau teisybės dėlei reikia pripažinti, kad praėję savivaldybių tarybų rinkimai socialdemokratams buvo neblogi. Šiuo metu trečdalyje savivaldybių jie turi savo merus, daug kur tapo valdančiųjų koalicijų nariais. Ar tokia pat sėkmė socialdemokratus lydės ir Seimo rinkimuose?
Kokios tos idėjos, galinčios patraukti daugumą rinkėjų? Socialdemokratų partija žada pasiekti, kad 2016 metais minimalus atlyginimas būtų ne mažesnis nei 1 500 litų, o vidutinė pensija būtų ne mažesnė kaip 1 100 litų. Tokius planus socialdemokratai paskelbė savo suvažiavime priimtoje deklaracijoje „Dėl Lietuvos vidaus politikos pertvarkos krypčių 2012–2016 metais“. Be to, socialdemokratai pasiryžę siekti kuo didesnio viešojo sektoriaus valstybinio valdymo. A. Butkevičiaus nuomone, Lietuvoje turėtų būti kuo greičiau apmokestintos visos grynosios, o ne tik per darbo santykius gautos pajamos.
Sprendžiant iš visuomenės nuomonės apklausų, socialdemokratai tikriausiai laimės Seimo rinkimus, kurie vyks maždaug už pusantrų metų. Tačiau vargu ar taip triuškinamai, kad patys galėtų sudaryti valdančiąją daugumą ir paskirti savo premjerą. Akivaizdu, kad jiems ant kulnų lipa kita opozicinė jėga – Darbo partija, netolimoje ateityje galinti pasiglemžti ne tik nemažai socialdemokratų rinkėjų, bet ir postų. To jau neslepia nei vieni, nei kiti.
Stasys Jokūbaitis
