Sovietmečiu pradėjus leisti Lietuvos katalikų bažnyčios (LKB) kroniką, niekas negalvojo, kad po kelių dešimtmečių Lietuva bus laisva, sako vienas kronikos leidėjų, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Pirmadienį minint Laisvės gynėjų dieną S.Tamkevičiui įteikta trečioji Laisvės premija.
Ji skiriama už asmenų ir organizacijų pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
„Kai 1972 metais pradėjau leisti LKB kroniką, neatėjo net mintis, kad nepraeis nė 30 metų ir Lietuva bus laisva. Anuomet nei aš, nei mano bendražygiai nemąstėme apie ordinus ir premijas, bet mąstėme apie vienintelę galimą „premiją“ – tardymą, teismą ir lagerį. Šitai išsipildė su kaupu: už Kroniką buvo nuteista net keturiolika asmenų", – pirmadienį Seime teigė S.Tamkevičius.
Jis pabrėžė, kad jam skirta Laisvės premija priklauso daugeliui – nuo tremtinių vyskupų Vincento Sladkevičiaus ir Julijono Steponavičiaus iki tikinčių mokinukų, kurie per sovietmetį drįsdavo klasėje viešai išpažinti savo tikėjimą, o sekmadienį – ateiti į bažnyčią.
„Kronikos leidimas per septyniolika metų buvo įmanomas tik todėl, kad buvo daug bendradarbių, kurie buvo pasiryžę už savo pagalbą, jei reikės, mokėti nelaisvės kainą. Kai kas mąsto, kad mes gynėme Bažnyčios interesus. Bet juk ta Bažnyčia buvo daugumos Lietuvos žmonių bendruomenė. Mes gynėme Lietuvos žmonių sąžinės ir tikėjimo laisvę, bet kartu kasėmės po melu ir prievarta paremtos santvarkos pamatais", – sakė S.Tamkevičius.
Jis įspėjo, kad yra dalykų, kurie gali pavergti žmogų laisvoje šalyje. Pasak dvasininko, tai alkoholis, narkotikai, azartiniai lošimai, pinigų ir valdžios geismas.
„Apmaudu, kad alkoholio naudojimo mastai laisvoje Lietuvoje yra tapę stichine tautos nelaime. Peršasi mintis, kad alkoholio ir azartinių lošimų verslo magnatų pinigai dažnai būna visagaliai. Greitai neeilinėje Seimo sesijoje bus balsuojama dėl 3500 lošimo automatų įteisinimo lengvai prieinamose vietose. Viliuosi, kad pritarusieji mano Laisvės premijai, nebalsuos prieš Lietuvos interesus", – tvirtino arkivyskupas.
Anot jo, dar viena dabar kylanti grėsmė – šeimų griovimas.
„Jei neturėsime normalių šeimų, neturėsime ir laisvos Lietuvos. Per maži mes esame, kad galima būtų eksperimentuoti su Lietuvos visuomene visokiomis „Gender“ ir „Happy Days“ programomis. Jau net Rusija yra išsigandusi dėl tragiškų demografinių rodiklių. Lietuvoje slapta, kad nekiltų visuomenės pasipriešinimo, praėjusią vasarą buvo įteisintas medicininis abortas", – pareiškė arkivyskupas.
Jis teigė su dideliu nerimu stebintis visuomeninius ir politinius procesus Europos valstybėse, kai primetamos „visuomenę demoralizuojančios ir mirties kultūrą nešančios idėjos“.
Laisvės premiją Seimas įsteigė 2011 metais. Ji jau yra įteikta Rusijos kovotojui už laisvę ir demokratiją Sergejui Kovaliovui bei politiniam kaliniui, vienam aktyviausių sovietinės okupacijos rezistencijos dalyviui, kovotojui už žmogaus teises, politinės organizacijos Lietuvos laisvės lyga steigėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui Antanui Terleckui.
Premija įteikiama kasmet sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, kai pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
