Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Vyskupų konferencijos vardu išplatino atvirą laišką sveikatos apsaugos ministrui. Jame reiškiamas susirūpinimas, jog medicinos darbuotojai verčiami daryti abortus ir žudyti negimusią gyvybę, nors tai ir prieštarauja jų įsitikinimams.
“Sąžinės laisvės suvokimas ir siekis užtikrinti, kad žmogus išlaikytų teisę nesielgti prieš sąžinę, yra senas kaip pati civilizacija. Todėl bet kuri demokratinė pasaulio bendruomenė jau neįsivaizduoja savo piliečių darnaus sambūvio be sąžinės, minties ir religijos laisvės, įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisų deklaracijos 18 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 9 str. Sąžinės laisvė suprantama kaip laisvė ne tik nuo fizinės, bet ir nuo psichologinės prievartos, galinčios daryti įtaką minčių ir veiksmų raiškai.” – rašoma laiške
Arkivyskupas pažymi, jog poreikis užtikrinti sąžinės laisvę iškyla ne tik totalitarinio režimo, bet deja, ir demokratijos sąlygomis. Tiki susiduriama su kitais iššūkiais.
„Sveikatos apsaugos darbuotojo veikla pačia savo esme yra „pasitikėjimo ir sąžinės susitikimas“. „Pasitikėjimas“ tų, kurie kenčia ir serga – kurie stokoja; jie patiki save sąžinei tų, kurie gali padėti ligoje, pasirūpinti jais ir gydyti.“ (cituojama Sveikatos apsaugos darbuotojų chartija, 2).
Formaliai nekvestionuojamos chartijos nuostatos, pasak Arkivyskupo, įtvirtintos ir Medicinos praktikos įstatyme, numatant gydytojui teisę atsisakyti teikti tas paslaugas, kurios jo įsitikinimu nesuderinamos su medicinos etikos principais (9 str.).
“Kasdieninėje gydytojų praktikoje yra kitaip” – tvirtina S. Tamkevičius. “Akušeriai ginekologai dar tik pasirinkę specializaciją, jau yra verčiami prieš savo sąžinę atlikti abortus. Nepaklusę rafinuotai vadovų ir kolegų prievartai, rizikuoja negauti gydytojo diplomo arba prarasti darbą. Sielovadoje susiduriama su faktais, kad gydytojai, neatlaikę spaudimo žudyti negimusią gyvybę, verčiau pasirenka išvykti iš Lietuvos ir įsidarbina svetur, kur jų teisė nesielgti prieš sąžinę yra gerbiama.”
Anot Arkivyskupo, kitų šalių patirtis rodo, jog tokia prievarta akušerijoje ir ginekologijoje nuvertina pačią specialybę, dėl šios priežasties, studijuojantieji medicinos mokslus nesirenka akušerijos ir ginekologijos specialybės.
Dvasininkui susirūpinimą kelia šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiama medicinos norma „Gydytojas akušeris ginekologas“. Pasak jo, ši profesija turėtų būti labiausiai padedančia ateiti į pasaulį naujai gyvybei.
“Tuo tarpu rengiamame dokumente ketinama įtvirtinti asmens, norinčio užsiimti akušerio ginekologo praktika, pareigą gebėti atlikti nėštumo nutraukimo operacijas iki 22 savaitės, sterilizaciją bei dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą. Tokių procedūrų privalomumas mokymo/mokymosi procese pavers akušerio ginekologo specialybę neprieinama daugeliui jaunuolių, kurie mielai rinktųsi kelią tarnauti gyvybei globojant ją pačiu jautriausiu – prenataliniu – laikotarpiu, arba vers būsimuosius medikus elgtis prieš sąžinę. Įpareigojimas gydytojams išmokti atlikti minėtąsias procedūras taip pat kels ir sudėtingų tei-sinių klausimų, susijusių su medicinos normos atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.” – teigiame laiške
Dvasininkas kviečia “atidžiai bei atsakingai apsvarstyti rengiamą akušerio ginekologo medicinos normą ir patvirtinti tokį dokumentą, kuris apsaugotų medikus nuo sąžinės konflikto”.
Visą laišką skaitykite čia.
