Biržietis Skirmantas Balčiūnas (27 m.), atlikdamas arešto bausmę už administracinį teisės pažeidimą, taip užsimanė narkotikų, kad ne tik pats pelnė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, bet įklampino ir savo merginą Laurą J. (20 m.) bei ne kartą teistą savo draugą Rolandą Audicką (28 m.).
Nepasimokė
S. Balčiūnas – žmogus, bebaigiantis trečią dešimtį, lyg ir turėjo spėti susitupėti ir įgauti proto. Mat jau buvo vėtytas ir mėtytas: dar pilnametystės nesulaukęs buvo teistas už vagystes ir turto prievartavimą, o 2008 metais kartu su biržiečiais Justinu Juzėnu ir dar dviem draugeliais buvo įklimpęs į žiaurios žmogžudystės bylą.
Priminsime, kad 2010 metais Panevėžio apygardos teismas J. Juzėną už 17-metės iš Kupiškio rajono žiaurų nužudymą ir išniekinimą nuteisė kalėti iki gyvos galvos, o nusikaltimo bendrininkus patūpdė už grotų: Marių Galvanauską – 6, Armandą Valecką – 8, o S. Balčiūną tik 2 su puse metams. Mat pastarasis buvo pripažintas kaltu tik dėl neteisėto laisvės atėmimo.
Tačiau grįžęs iš pataisos namų jaunuolis rimto darbo neieškojo ir nedirbo. Užtat spėriai „rinko“ administracines nuobaudas, kol pagaliau teismas nutarė S. Balčiūnui skirti administracinį areštą.
Taip 2013 metų balandį šis vyras atsidūrė Rokiškio rajono policijos komisariato areštinėje.
Kai neturi, ką veikti
Areštinės gultai – tai tai ne sanatorija ir ne ramus poilsis pas mamą, kur, ką nori, tą ir veiki. Blogiausia, kad uždaryti į kamerą vyrai paprastai iš nuobodulio nežino, ką veikti nes valgis jiems pristatomas į vietą, dirbti irgi – šiukštu, niekas neįpareigoja. Belieka tik gulėti ir į lubas žiūrėti. Na o, kai nieko neveiki, tai į galvą šauna netikėčiausios mintys, kaip tą nuobodulį išvaikyti. Šiuo atveju, pirmiausiai vyrai „susiveikė“ telefoną ir SIM kortelių (vėliau, patikrinimo metu mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas paslėptas žaidimų konsolėje „Playstation“ – tokie kompiuteriai nėra draudžiamų daiktų sąraše – aut. past.), o tuomet S. Balčiūnas sumąstė planą, kaip susiveikti „kaifo“ – kanapių ir paįvairinti kasdienybę.
Nupirko „dozę“
Kadangi tuo metu turėjo gerą draugę Laurą J., tai paskambinęs šiai, paprašė atgabenti lauknešėlį su maistu ir dar kai ką, ką parūpins jo draugelis R. Audickas. Šio brolis tuo metu irgi buvo uždarytas vienoje kameroje su S. Balčiūnu. Mergina tvirtino nežinojusi, jog tai bus narkotikai, tačiau įtarusi, kad gali būti kažkas draudžiamo. Tačiau, kaip sakoma, ko tik iš meilės nepadaroma! Taigi, kitą dieną Laura J. paskambino Rolandui, kuris, pasirodė, jau žinąs, ką reikia daryti, abu susitiko ir nuvažiavo į vieną namą netoli ligoninės. Pasak merginos, Rolandas kažkur nuėjęs ir neužilgo sugrįžęs. Atsinešęs mažą celofaninį paketėlį. Teisme Laura prisipažino įtarusi, jog tai gali būti kanapės, nes maišelyje matėsi žolelės, tačiau nieko niekam nesakiusi.
Paskui abu nuvažiavo į prekybos centrą ir nusipirkę kečupo buteliuką įmurkdė į jo turinį kvaišalų paketėlį ir vėl, kaip įmanoma dailiau, užklijavo etiketę bei užsuko dangtelį. Laura įsidėjo tą buteliuką į kuprinę.
Apkeitė buteliukus
Tą pačią dieną abu su R. Audicku susirado tokį Aurimą (vardas pakeistas – aut. past.) ir paprašė, kad šis savo automobiliu nuvežtų į Rokiškio areštinę ir padėtų perduoti siuntinį. Vyras sutiko pagelbėti, tad abu su Laura atvažiavę į Rokiškį prekybos centre nupirko rūkalų ir maisto produktų, tame tarpe ir kečupo buteliuką. Apsižiūrėjusi, kad „neturi“ tušinuko siuntinio perdavimo dokumentams užpildyti, Laura pasiuntė Aurimą atgal į prekybos centrą jo nupirkti, o tuo metu sukeitė kečupo buteliukus. Mat iš savo draugužio S. Balčiūno buvo gavusi „instrukcijas“, kad Aurimas neturi žinoti apie jokius draudžiamus daiktus, o siuntinys turi būti skirtas R. Audicko broliui. Be to, Skirmantas merginai prisakė tuoj pat ištrinti visas jo atsiųstas SMS žinutes. Laura viską klusniai įvykdė.
Atvykus į Rokiškio areštinę, krepšį su maistu nunešė nieko neįtariantis Aurimas. Areštinėje dirbę pareigūnai paklausė jo, ar nieko draudžiamo siuntinyje nėra. Šis patvirtino, jog jokių draudžiamų daiktų nėra, nes pats viską supirkęs. Tačiau tas nelemtas kečupo butelaitis pareigūnams vis tik sukėlė įtarimų – mat buvo matyti, kad jo viršuje esanti etiketė buvo atklijuota ir vėl užklijuota. Išpylus kečupą į indą, buvo aptiktas celofaninis maišelis su jame esančia kažkokia medžiaga, kaip įtarta – narkotikais. Aurimas neteko žado, o kai atgavo, dievagojosi tokį buteliuką pirkęs parduotuveje, tad pareigūnų dėmesys nukrypo į kartu atvažiavusią Laurą J.
Nuoširdžiai gailėjosi
Laura buvo sulaikyta, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ekspertai nustatė, kad buvo bandyta perduoti 0,827 g džiovintų kanapių.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme Laura J. savo kaltę visiškai pripažino ir tvirtino, kad narkotikų perdavimą į areštinę suorganizavo jos tuometis draugas S. Balčiūnas. Ji tik darė tai, ką jis nurodė.
R. Audickas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, tačiau teisme išgirdęs merginos parodymus, prisipažino pirkęs kanapių iš nepažįstamo žmogaus Biržuose, o vėliau Laurai padėjęs paketėlį paslėpti kečupo buteliuke.
O S. Balčiūnas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažinęs iš dalies, tai yra pripažinęs narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą ir laikymą, teisiamojo posėdžio metu jau savo kaltę neigė ir atsisakė duoti parodymus.
Tačiau teismui užteko įrodymų, kad S. Balčiūnas būtų pripažintas kaip nusikalstamos veikos organizatorius, parengęs neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo ir gabenimo, siekiant ją platinti, nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs.
Taip pat teismas konstatavo, kad „S. Balčiūno atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. S. Balčiūnas kaip asmenybė charakterizuojamas neigiamai, jis yra eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus. S. Balčiūnas yra teistas, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas laikytinas recidyvistu“.
Vertindamas R. Audicko veiksmus, teismas atsižvelgė į tai, kad šis padarė „baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, jo veiksmai šio nusikaltimo padaryme pasireiškė kaip nusikaltimo vykdytojo“ ir, kad „R. Audicko atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra“ ir skyrė jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vienintelė Laura J. išvengė realios laisvės atėmimo bausmės. Kadangi mergina mokosi, savo kaltę prisipažino iš karto ir dėlto gailėjosi, teismas ją nuteisė 1,5 metų laisvės apribojimo bausme ir įpareigojo ją viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu mokytis, o mokslus pabaigus pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 valandos būti namuose.
Po teismo išplatintame Panevėžio apygardos prokuratūros pranešime šią bylą kontroliavusi prokurorė D. Suvaizdytė-Makšimienė paaiškino: „Bausmės griežtos, nes narkotikų platinimas yra visuomenei didelį pavojų keliantis nusikaltimas. Šiuo atveju jis buvo padarytas dar ir ypač įžūliai: narkotikai gabenti į areštinę, kurioje laikomi nuo visuomenės izoliuoti asmenys.“
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
