Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė BNS teigė, kad jei Europos Teisingumo Teismas (ETT) nuspręstų, kad Lietuva negali atsisakyti patvirtinti arbitražo sprendimo, remdamasi Europos Sąjungos reglamentu „Briuselis 1“, tai bus galima padaryti, remiantis Niujorko konvencija.
„Tai nurodo ir ETT generalinis advokatas, savo išvadoje nurodęs, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą pagal Niujorko konvenciją, kadangi šis klausimas (bendrovės veiklos tyrimas - BNS) pagal mūsų praktiką ir teisę yra nearbitruotinas (negali būti nagrinėjamas arbitraže - BNS)“, - BNS sakė S.Rudėnaitė.
Ji nurodė, kad galutinį žodį dėl Stokholmo arbitražo sprendimo turės tarti būtent LAT, kuris šios bylos dar nėra išnagrinėjęs.
Stokholmo arbitražo sprendimo, vadovaudamasis Niujorko konvencija, 2012-ųjų gruodį nepatvirtino Lietuvos Apeliacinis teismas, kuris nurodė, kad pagal Lietuvos Civilinį kodeksą ginčai dėl įmonių veiklos tyrimo yra nenagrinėjami arbitraže, o valstybės galimybės kreiptis į teismą ribojimas prieštarauja viešajai tvarkai - Konstitucijoje įtvirtintam teismų nepriklausomumo principui.
LAT, kreipdamasis į ETT, iš viso nekėlė klausimo dėl Niujorko konvencijos taikymo, tačiau, pasak S.Rudėnaitės, papildomai nusprendė pasitikrinti, ar arbitražo sprendimas, kuriuo tam tikrais klausimais uždraudžiama kreiptis į teismą (angl. „anti-suit injunction“), neprieštarauja ir reglamentui „Briuselis 1“. ETT generalinio advokato išvadoje nurodoma, kad netvirtinti arbitražo sprendimo remiantis, šiuo ES reglamentu, Aukščiausiojo Teismo prašė Energetikos ministerija.
„Šita apimti ETT generalinis advokatas ir pasakė, kad toks arbitražo sprendimas savaime negali būti atsisakytas pripažinti dėl to, kad tai prieštarautų reglamentui „Briuselis 1“. Generalinio advokato nuomone, šiuo klausimu reglamento iš viso nereikia taikyti. Tačiau jis nurodė, kad tokiu atveju taikytina Niujorko konvencija“, - tvirtino S.Rudėnaitė.
Ketvirtadienį paskelbtoje ETT generalinio advokato Melchioro Watheleto (Vateleto) išvadoje taip pat nurodoma, kad, jo nuomone, nepakanka faktinių aplinkybių Stokholmo arbitražo sprendimo netvirtinti remiantis Niujorko konvencijos nuostata dėl prieštaravimo viešajai tvarkai. Tačiau generalinis advokatos kelis kartus pakartojo, kad atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimą bus galima dėl to, kad šis ginčas yra nenagrinėtinas arbitraže.
„Suprasčiau, jei Teisingumo Teismui užduoti klausimai (dėl reglamento „Briuselis 1“ taikymo - BNS) būtų pripažinti nesvarbiais ginčui pagrindinėje byloje išspręsti, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (LAT - BNS) jam pateiktą spręsti ginčą gali išnagrinėti ir be atsakymų į šiuos klausimus“, - rašoma M.Watheleto išvadoje.
Galutinį sprendimą dėl LAT prašymo Europos Teisingumo Teismas turėtų priimti 2015 metų pradžioje. Tiek S.Rudėnaitė, tiek Energetikos ministerijos bei ETT atstovai BNS pabrėžėm, kad generalinio advokato nuomonė teismui nėra privaloma, todėl galutinis ETT sprendimas gali būti kitoks.
S.Rudėnaitė neigė, kad Aukščiausiojo Teismo kreipimasis į ETT galėjo reikšti, kad vilkinamas sprendimo priėmimas.
„Ar šiuo atveju bus taikytas Niujorko konvencijoje numatytas pagrindas (netvirtinti arbitražo - BNS) bus aišku, kai bus galutinė Aukščiausiojo Teismo nutartis. Kreipimosi į ETT reikėjo, nes teismui kilo abejonių dėl Europos Sąjungos teisės taikymo, jis turi teisę ir pareigą tai daryti. Nagrinėjant šią bylą, tokių klausimų kilo“, - tvirtino S.Rudėnaitė.
Ginčas kilo dėl Lietuvos teismuose Energetikos ministerijos inicijuoto bendrovės „Lietuvos dujos“ ir trijų buvusių jos vadovų - Valerijaus Golubevo ir Kirilo Selezniovo iš „Gazprom“ bei Viktoro Valentukevičiaus - veiklos tyrimo. Ministerija prašo teismų nustatyti, ar jie tinkamai atstovavo įmonės interesams, su „Gazprom“ derantis dėl dujų kainos, o jei teismas nustatytų, jog netinkamai - nušalinti juos nuo pareigų ir įpareigoti įmonę derėtis su „Gazprom“ dėl mažiausios dujų kainos ir aukščiausios dujų tranzito į Rusijos Karaliaučiaus sritį kainos.
Stokholmo arbitražas 2012 metų liepą nutarė, kad „Lietuvos dujų“ ir jos vadovų veiklos tyrimas iš dalies pažeidė akcininkų - Vyriausybės, „Gazprom“ ir Vokietijos „Ruhrgas“ - 2004 metų kovo 24 dienos susitarimą, ir nurodė atsisakyti dalies reikalavimų, tarp jų - įpareigoti „Lietuvos dujas“ pradėti derybas su „Gazprom“ dėl teisingos dujų kainos.
2011 metų rugpjūtį „Gazprom“ pateikė Stokholmo arbitražui ieškinį prieš Lietuvos valstybę ir nurodė, kad Energetikos ministerijos 2011 metų kovo 25 dienos prašymas teismui pradėti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą pažeidžia jos akcininkų susitarimą, jog visi šalių ginčai sprendžiami arbitraže. „Gazprom“ prašė arbitražo įpareigoti Energetikos ministeriją nutraukti Vilniaus apygardos teisme pradėtą bylos svarstymą.
Savo ruožtu Lietuva Stokholmo arbitražui yra pateikusi ieškinį, kuriuo iš „Gazprom“ prašo priteisti beveik 5 mlrd. litų kompensacijos už rusiškas dujas, per didele kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais.
Šiuo metu nė vienas iš trijų buvusių minėtų „Lietuvos dujų“ vadovų nebedirba įmonėje, o „Gazprom“ šių metų gegužę 21 proc. sumažino kainą už dujas, tiektas Lietuvos įmonei 2013-2015 metais, bei pardavė turėtas „Lietuvos dujų“ bei nuo jos atskirtos „Amber Grid“ akcijas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
