Netrukus „Naktinės personos“ žada pristatyti naujausią savo albumą. Kada – sužinosite interviu su Aru Vėberiu.
- Dirbate tik su Alanu Chošnau ar ir su kitais atlikėjais?
- Dažnai sulaukiu prašymų, pasiūlymų prodiusuoti vienus ir kitus atlikėjus, tačiau jokių pastovių šiuo metu neturiu.
- Kodėl?
- Viską, ką apsiimu daryti, stengiuosi atlikti maksimaliai gerai, o ne bet kaip. Labai norint, gali kad ir dešimties atlikėjų komandą suburti, tačiau milžinišką kąsnį apžiojęs iki galo nesukramtysi. Kai darbų daug – visus juos atlikti tobulai yra per sunku. Galbūt, kažkada tuo ir užsiimsiu, tačiau ne dabar. Nenoriu blaškytis, visas jėgas ir pastangas skiriu mūsų grupei.
- Ruošiate naują albumą?
- Jis jau seniai paruoštas, tik galvojame, kada jį pristatyti publikai. Galbūt, kitą savaitę...
- „Naktinės personos“ skambės kiek kitaip?
- Taip. Albume – naujoviškas skambesys. Sakyčiau, dainos pritaikytos naktiniams klubams.
- Prisimenant karjeros pakilimo laikotarpį... Jūs buvote patys populiariausi Lietuvoje. Tas laikotarpis buvo betarpiškai malonus ar ir kartokas?
- Įvairus. Viršūnės šiaip sau neateina. Reikia įdėti daug darbo, išlieti daug prakaito. Geri dėdės ant Olimpo neužkėlė.
- Ar iš tiesų įmanoma susikrauti turtus dirbant muzikos srityje?
- Žinoma įmanoma, tačiau tai pavyksta ne visiems. Lietuvos rinka yra maža ir čia išsilaikyti gali, palyginus, nelabai daug grupių. Na, nebent ne vien muzika, tačiau ir kita veikla neša pelną.
- Arui Vėberiui bendravimas su gerbėjais – tabu?
- Tikrai ne. Mielai bendrauju ir su tais, kurie parašo „Facebook‘e“, ir tais, kurie po koncertų prieina su gėlėmis ar autografų prašymais. Tačiau į asmeniškumus tikrai nesileidžiu.
- Ar sutinkate, kad atlikėjas turi būti šiek tiek „pasikėlęs“?
- Tikrai ne. Scenos žmogus turi būti natūralus, toks, koks yra. Klausytojai labai jaučia dirbtinumą. Tačiau būtina kiek įmanoma labiau vengti asmeniškumų.
- O koks jūs?
- Būtų nekuklu apie save kalbėti. Tegu šneka tie, kurie iš tikrųjų mane pažįsta. Nes tikrai labai daug yra tekę apie save išgirsti to, kas toli gražu neatitinka tikrovės. Dažniausiai, kaip nenuostabu, šneka tie, kurie mažiausiai pažįsta.
- Kokie gandai jus patį labiausiai nustebino?
- Buvo visko – nuo nesąmonių iki visiško absurdo. Manau, normalu, kiekvienas kažkiek žinomas žmogus anksčiau ar vėliau susiduria su gandais, išgalvotais dalykais.
- Ar todėl viešai nekalbate apie savo asmeninį gyvenimą?
- Jau seniai to nedarau. Nei yra ką šnekėti, nei noriu, nei verta. Savo duoklę viešumai jau tikrai atidaviau su kaupu. Dėl kai kurių pasisakymų net gi gailiuosi. Savo asmeninį gyvenimą reikia saugoti. Neverta čia įsileisti svetimų žmonių.
- Ar kuris nors žurnalistų išviešintas gandas buvo stipriai pakenkęs jums, jūsų šeimai?
- Pasklido žinia, kad ištiktas infarkto guliu ligoninėje, nors tuomet iš tiesų ramiai ilsėjausi namuose. Nuo pat ryto pasipylė tėvų, draugų skambučiai. Močiutė pati vos nenualpo.
- Galbūt, tokie siaubingi žiniasklaidos pokštai ir nubaido atlikėjus nuo scenos? Kodėl vieni čia praleidžia vos kelerius metus, o kiti – visą gyvenimą?
- Kiekvienam savo. Vieni, galbūt, pajaučia, kad išsisėmė, todėl negali duoti auditorijai daugiau, kiti –dėl vidinių muzikinės komandos nesutarimų... Priežasčių gali būti daug ir įvairių. Dėl to atiduodu pagarbą toms grupėms, kurių nariai sugeba išlikti gerais bičiuliais ir gyvuoja dešimt metų ir daugiau. Lietuvos vidurkis, kaip aš pastebėjau – penkeri metai. Labai daug grupių per šį laikotarpį dingo nuo scenos.
- Kas įkvėpė į sceną grįžti „Naktines Personas“?
- Neturėjome tikslo sugrįžti ilgai ir aktyviai veiklai. Siekėme paminėti grupės dvidešimtmetį. Tačiau vis tik gerbėjai mus įkvėpė ir paskatino imtis rimtesnės, ilgiau trunkančios veiklos. Užvertė įvairiausiais laiškais, prašymais. Nusprendėme, kad verta tęsti toliau.
