Ši tema Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotuose debatuose iškėlė daugiau klausimų nei atsakymų. Dėl vieno aspekto diskusijoje kilo mažiausiai prieštaravimų – santykiai tarp dviejų žmonių turėtų būti įteisinti viena ar kita forma.
Debatų ekspertas, filosofas M. Kubilius kvietė į šią temą pažvelgti naujai - per išliekamos vertės ir gerovės visuomenėje kūrimo prizmę: „Pagalvokime, į kokią šeimos formą turi aktyviai investuoti valstybė; ir kokią santykių kokybę aš, kaip mokesčių mokėtojas, norėčiau remti savo pinigais, kad tas santykis sukurtų ilgalaikę visuomenės gerovę?“ – retoriškai klausė jis, „Atsakymas gerovę kuriančiam verslui yra akivaizdus: stiprių ir kūrybingų asmenybių, užaugusių tvirtais vyro ir moters santykiais grįstoje šeimoje, daugėjimas mūsų valstybėje“.
„Pagalvokime, kokią šeimos formą ar kokią santykių kokybę išpažįstantį valstybės aparatą aš, kaip mokesčių mokėtojas, norėčiau remti savo pinigais, kad jis kurtų visuomenės gerovę, geresnę demografinę padėtį“, – retoriškai klausė jis.
Partnerystė – alternatyva?
Šiuose debatuose kalbėta apie santuoką, giliau nenagrinėjant šeimos sampratos. Keltas klausimas, ar reiktų ir toliau ją privilegijuoti, ar derėtų įtvirtinti ir kitokias partnerystės rūšis.
„Mano tyrimai rodo, kad tarp įvairaus amžiaus žmonių net 60 proc. rinktųsi santuoką, 27 proc. – tiesiog gyvenimą kartu be jokių registracijos faktų, kaip sugyventiniai“, – teigė teisininkė I. Kudinavičiūtė-Michailovienė. Konstitucijoje apibrėžta, kad santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia. Šiuo metu Civiliniame kodekse numatyta partnerystės galimybė, nustatant turtinius santykius tarp vyro ir moters. Pasak teisininkės, pastarosios nuostatos yra deklaratyvios ir realybėje neveikia, nes nėra šias nuostatas konkretizuojančio įstatymo.
Ateitininkas V. Malinauskas teigė, jog santuoka yra būdas apsaugoti šeimą visuomenėje. „Gali būti bendrai gyvenančių asmenų, nesudariusių santuokos, tačiau jie neturėtų piktintis, kad visuomenė jų neatpažįsta kaip šeimos ir neteikia privilegijų“, – sakė jis ir perspėjo, kad, jeigu valstybės požiūriu šeimos teisiniai santykiai tiesiog reikštų kartu gyvenančių asmenų bendrą namų ūkio vedimą be aiškiai išreikštos jų valios kurti šeimą, reiktų būti atsargiems, pradedant su kuo nors bendrai „ūkininkauti“.
Kitokią poziciją išsakė publicistas K. Klimka, manantis, jog santuoka neatspindi visų visuomenės narių interesų – įteisinti partnerystę siekia ne tik vyrai su moterimis, bet ir homoseksualūs piliečiai. Anot jo, „santuoka, kaip tradicinė institucija, yra teisiškai privilegijuota mūsų visuomenės kontekste. Jeigu sužlugtų ta privilegija ir lygiai taip pat teisiškai saugomos taptų kitos partnerystės formos, negalėtume sakyti, kad santuoka sukuria unikalią apsaugą“.
Pasak filosofės N.Vasiliauskaitės, santuoka yra atavistinė uodegėlė, reliktas, ji neatitinka daugybės pasikeitusių aplinkybių. „Reanimuoti kažkokias archajines kaimo tradicijas ir manyti, jog jos tinka XXI a. Lietuvai, kuri atsitvers tvora nuo Europos Sąjungos, yra mažų mažiausiai naivu“, – sakė filosofė.
„Visuomenėje turi būti ne tik teisių, bet ir pareigų, kitaip kiltų chaosas. Santuoka yra neišvengiamas atsakomybės, pareigų ir garantijų rinkinys, skirtas partneriams, ketinantiems gyventi kartu“, – teigė debatų ekspertas, žmogaus teisių specialistas V. Budnikas.
Svarbu – santykių kokybė
Lygių galimybių ekspertė M. Jankauskaitė teigė, jog santuoka savaime neapsaugo asmens nuo prastų santykių bei smurto šeimoje. „Jei kalbam apie santuoką, kaip apie absoliutų gėrį, nepamirškime, jog pati santuoka yra atskira galios struktūra ir individai joje nebūtinai yra lygiaverčiai“, – sakė ji.
Moderatorė L. Laurinčiukienė sutiko, kad santykių šeimoje tema labai svarbi, tad jai skirti kiti debatai – „Geriems santykiams šeimoje pastangų nereikia“.
Psichologas Z. Streikus pabrėžė, kad reikia stengtis kurti tokią santuoką ir tokius santykius, kad trumpalaikis žavus įsimylėjimas virstų visą gyvenimą trunkančiu įsipareigojimu.
Profesinių sąjungų jaunimo asociacijos atstovė E. Zitkevič pasidžiaugė, kad dabar šeima kuriama atsakingai ir neskubama, kaip anksčiau, ištekėti 18 metų.
Debatuose taip pat dalyvavo: psichologės G. Butkienė bei E. Petkutė, Profesinių sąjungų jaunimo asociacijos atstovė G. Neverauskaitė, Studentų sąjungos prezidentas D. Dikšaitis.