Vyrai kelyje - pavojingesni
Vieną išsamiausių tyrimų neseniai paskelbė ne gyvybės draudimo bendrovė BTA. Dvylikos metų tyrimo duomenys (nuo 2002 m.) rodo, kad Lietuvos vairuotojai tapo beveik pusės milijono (442 tūkst.) eismo įvykių kaltininkais. Trečdalį šių vairuotojų sudaro moterys, atitinkamai, du trečdalius – vyrai. Per minėtą laikotarpį eismo įvykių kaltininkais tapo daugiau nei penktadalis Lietuvos vairuotojų, iš jų – po vieną įvykį padarė 17,5 proc., po du – 3,8 proc., o tų, kurie kalti dėl dar daugiau eismo įvykių, yra mažiau nei 1 proc.
Esminis skirtumas tarp skirtingų lyčių vairuotojų sukeltų avarijų yra eismo įvykio žalos dydis bei padariniai. Vyrai dažniau mėgsta „pasirodyti“ keliuose. Jie dažniau viršija greitį, neretai net 30-50 km/h, atlieka rizikingus, pavojingus manevrus, vairuoja išgėrę, mažiau paiso eismo ženklų. Tokie prasižengimai labiau būdingi jaunesniems vairuotojams. Dėl tokio elgesio avarijos pasekmės būna skaudžios, o žala - didžiulė. Moterys, tuo tarpu, laikosi saugaus greičio, bet dažniau padaro neapdairių klaidų dėl išsiblaškymo, nepakankamo susikaupimo. Dėl jų įvykusios avarijos yra „smulkesnės“. Bet, žinoma, ir moterys, daro išvadą draudikai, kartais gali “nustebinti”.
Didžioji dalis vyrų ir moterų per dvylika metų sukėlė ne daugiau kaip vieną eismo įvykį, įvykių kaltininkų vyrų registruota 55 tūkstančiai, moterų kaltininkių – 22 tūkstančiai.
Nedrausmingiausi – trisdešimtmečiai
Nagrinėjant BTA tyrimo duomenis, galima teigti, kad per dvylika metų kas penktas vyresnis nei 30 metų vairuotojas yra padaręs bent po vieną eismo įvykį. To paties vairuotojo sukeliamų įvykių dažnumas pradeda augti po 45 m., ir auga iki vairuotojui sukanka 55-eri. Remiantis statistika, matyti, kad vyresni vairuotojai po įvykių dažnai prisibijo vairuoti ir automobilį iškeičia į viešąjį transportą ar taksi, o keliuose lieka tie, kurie nepatyrė rimtų avarijų.
BTA atkreipė dėmesį, kad 18-25 m. vairuotojai dažniausiai sukelia tik po vieną eismo įvykį, tačiau jo pasekmės neretai būna itin skaudžios, o žala didžiulė. Vis tik nutikusi nelaimė ką tik vairavimo pažymėjimą gavusiam žmogui dažnai būna rimta pamoka, po kurios jis važinėja labai atsakingai. Po antrą įvykį vairuotojai dažniausiai padaro jau būdami vyresni nei 25 metų.
Metų pradžioje vairuotojų portalas Autoplius.lt atliko šalies gyventojų apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kaip lietuviai vertina savo pačių vairavimo kultūrą. Net 63 proc. respondentų kitų vairuotojų elgesį kelyje įvertinos kaip „žemos kultūros“.
“Daugelis žmonių mano, jog bendra vairavimo kultūra Lietuvoje – žema. Beveik tiek pat (60 proc.) apklaustųjų prisipažįsta, jog kartais ir patiems tenka pasielgti įžūliai ir pažeisti taisykles. Tai galima pastebėti ir kelyje – kitų eismo dalyvių visai nepaisančių vairuotojų pasitaiko gana retai, tačiau užlendančių ar pamirštančių parodyti posūkį – netrūksta”, - lietuviško mentaliteto subtilybes atskleidė Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas. Tiesa, beveik penktadalis gyventojų (19 proc.) mano, jog eismo kultūra per pastaruosius dešimt metų – pablogėjo. Tiek pat žmonių galvoja, kad vairuotojų požiūris į kitus eismo dalyvius per dešimtmetį visiškai nepasikeitė.
“Vairavimo egzaminų sistema keitėsi jau keletą kartų, tačiau mokantis vairuoti labai daug dėmesio skiriama teorinėms subtilybėms, pavyzdžiui, taisyklėms apie kitų transporto priemonių vilkimą, kurių prireikia itin retai, o ne vairavimo kultūros mokymui. Tai viena iš priežasčių, kodėl vairavimo kultūra Lietuvoje keičiasi lėčiau nei galėtų”, - pastebi V. Daukšas.
