Visuomenėje vėl užvirė emocijos ir aštri diskusija, renkami parašai, rašomos peticijos dėl Žaliojo tilto skulptūrų ateities.
Istorikas Alvydas Nikžentaitis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė į skulptūras žiūrintis, kaip į istorijos ženklą, kuris primena labai skaudų laikotarpį, tremtis ir naują okupaciją:
„Jeigu vadovaučiausi jausmais, sakyčiau, kad skulptūras reikėtų nugriauti. Tuo metu kaip istorikas sakyčiau, kad skulptūras reikėtų palikti, kaip sovietinės okupacijos simbolį. Kitas dalykas – mes puikiai žinome, kad svarbiausia ne pats paminklas, o to paminklo interpretacija. Ne kartą esu siūlęs, kad skulptūras galėtume išnaudoti, atskleidžiant tą sovietinės okupacijos laikotarpį, pateikiant daugiau informacijos ir vilniečiams, ir miesto svečiams, ką mums ta okupacija reiškė“.
Pašnekovas teigė, kad, kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, jam peršasi tam tikros analogijos su Bulgarija ir Graikija.
„Šios šalys savo ruožtu naikino Turkijos okupacijos ženklus. Baigėsi tuo, kad Graikijos miestuose buvo sunaikintas Turkijos paveldas, bulgarai su Turkijos paveldu pasielgė taip pat. Daugelyje šalių, kai ateina nauja karta, ji paprastai renkasi kitus, naujus istorijos motyvus. Štai Lietuvoje per paskutiniuosius metus ypač išpopuliarėjo partizaninis karas. Ir šiuo atveju tos skulptūros yra antitezė partizaninio kovos sąjūdžio teiginiams. Natūraliai šitame kontekste Žaliojo tilto skulptūrų problema suaktualėja. Apskritai, Vilniuje rasime visos mūsų istorijos pėdsakų. Matysime ne tik didžiųjų kunigaikščių laikus, bet ir carinės Rusijos okupaciją, ir vadinamąjį lenkmetį. Taigi, šiuo atveju į skulptūras žiūriu, kaip į istorijos ženklą, kuris primena labai skaudų laikotarpį, tremtis, naują okupaciją. Kalbėkim apie tai, diskutuokim, o ne bandykim ištrinti tą sunkų mūsų istorijos laikotarpį“, – sakė A. Nikžentaitis.
Tuo metu rašytojas, publicistas Saulius Stoma mano, kad skulptūros simbolizuoja dehumanizuotą prievartinę visuomenę:
„Visa bėda, kad tos skulptūros nėra praeitis. Matome, kad, remiantis tomis abstrakčiomis idėjomis, kurias išreiškia skulptūros, žudomi žmonės, todėl reikia pagalvoti, kaip panaudoti tuos simbolius juos desakralizuojant. Skulptūros simbolizuoja dehumanizuotą, prievartinę visuomenę. Tai stalinistinės skulptūros. Pati ta estetika yra prievartinė. Ji simbolizuoja sustabarėjimo, baimės ir galios kultą. Mūsų nesugebėjimas susitarti dėl tokių dalykų rodo, kad vis dar sergame, vis dar nesame išsivadavę iš okupacijos. Dalis mūsų protų vis dar yra okupuoti. Dalis to pavergto proto šneka, kalba ir rašo, todėl ir susitarti sunku“ – kalbėjo S. Stoma
