Spermatozoidai susideda iš įvairių komponentų, kurių svarbiausieji yra kaupiami spermatozoido galvutėje. Elementas, kuriame yra kaupiama informacija (DNR) yra vadinamas branduoliu ir galiausiai būtent jis susijungia su moters kiaušinėliu. Gyvybės struktūra prasideda nuo pačių mažiausių formų, t.y. kodavimo, kuris galiausiai nulems didžiąją dalį žmogaus fizinio gyvenimo.
Vienintelis būdas šiam gyvybės „kodui“ nusigauti iki ten, kur reikia, yra „plaukti.“ Šis veiksmas reiškia, kad jis gali pats judėti, o kad tai sugebėtų, spermatozoidai turi uodegėles, padengtas mitochondrijomis, kurios sukelia plaukimo efektą. Mitochondrijos yra pavienės ląstelės, kurių funkcija yra paversti įvairias maistingas medžiagas, randamas organizme, į energiją.
Spermatozoidų gamyba
Trylikos metų riba vyrams (moterims - šiek tiek ankščiau) yra brendimo ir spermatozoidų gamybos pradžia. Naujoms spermatozoidų ląstelėms pagaminti gali prireikti iki 70 dienų. Jų gamyba yra nuolatinis procesas, kadangi kiekvienos ejakuliacijos metu yra išmetama apie ketvirtadalį milijardo spermatozoidų. Gamyba prasideda dviejose liaukose, kurios yra kapšelio maišelyje. Iš pradžių spermatozoidai pereina per kanalėlius bei išcentrinius latakus bei patenka į sėklidės prielipą, kur ir būna kaupiami. Čia jie tampa judriais bei keičia formą. Prielipe jie bręsta tol, kol galiausiai yra pasiruošę išmetimui, kurio metu yra sumaišomi su sėkla.
Brendimo metu priekinės hipofizės (posmegininės) dalies liauka gamina hormonus, dėl kurių vyrams auga plaukai ant krūtinės, suvyriškėja balsas ir atsiranda kiti požymiai, skiriantys juos nuo moterų.
Spermatozoidų išnešiojimas
Kai spermatozoidai yra pasiruošę išvysti pasaulį, jie juda sėkliniu lataku, o tuomet susijungia su šlaple. Kelyje iki sėklinio skysčio (kuris perneša spermatozoidus) spermatozoidai gauna svarbių ingredientų. Sėklinės pūslelės prideda fruktozės ir prostaglandinų. Kartu jie reguliuoja spermos higieną keliavimo metu. Prostata išskiria nerūgštinį skystį, kuris suteikia sėklai spalvą bei lipnumą, o Kuperio liauka pagamina gleivėtą skystį, kuris atlieka lubrikanto vaidmenį.
Vyro kūnas taip pat turi sistemą, kuri neutralizuoja bet kokio galimai šlaplėje užsilikusio šlapimo rūgštingumą. Visi šie skysčiai ir sperma sudaro sėklą, kuri yra išmetama iš kūno per švelnių raumenų judesių seriją, inicijuojamą sužadinimo ir simuliacijos metu. Artėjant orgazmui raumenys, kontroliuojantys prostatą, šlaplę ir sėklides, susitraukia. Jie pakelia kapšelį ir išmeta spermatozoidus per šlaplę, vidutiniu 30 km/h greičiu. Šis procesas užtrunka nuo 3 iki 10 sekundžių. Vyrui senstant laikas dažniausiai trumpėja.
Teigiama, kad susitraukimai, susiję su moters orgazmais, perneša spermatozoidus iš vaginos į kaklelį, kur jie turi geresnius šansus pasiekti kiaušinėlį. Spermatozoidai, dėl rūgštinių išskyrų, makštyje gali išgyventi apytiksliai 6 valandas. Gimdos kaklelio gleivės, atsirandančios artėjant ovuliacijai, yra labiau šarminės ir draugiškesnės spermatozoidams.
Kaip spermatozoidai pasiekia galutinį tikslą - moters kiaušinėlį?
Visų pirma, moters organizmas skleidžia kvapą, kuris yra išskiriamas arba paties kiaušinėlio, arba moters reprodukcinio trakto. Šis procesas yra žinomas kaip „cheminė trauka“ ir leidžia spermatozoidams plaukti agresyviai. Pasiekę kiaušinėlį, spermatozoidai visiškai apgaubia jo lukštą (ekstraląstelinį sluoksnį). Tuo metu kiaušinėlis pereina esminius pokyčius, kurie leidžia vienam spermatozoidui prasibrauti pro apsauginį kiaušinėlio sluoksnį ir su juo susijungti. Kai kurie spermatozoidai, perėję šiuos cheminius pokyčius, gali pademonstruoti padidėjusį mobilumą ar hiperaktyvumą bei įveikę nedideles kliūtis toliau judėti link branduolio. Na ir galiausiai, perėję per išorinę membraną, du branduoliai susijungia ir, galbūt, sukuria naują unikalų organizmą.
