Vilniaus centre prie parduotuvės pasišlaisčius tūlam piliečiui su ginklu rankose viešojoje erdvėje pasigirdo burnojimai ir priekaištai policijos atžvilgiu, kad laiku nesulaikė, neaptvėrė „stop“ juosta, neuždarė eismo, neevakavo žmonių nuo pavojaus objekto, t.y. piliečio mosuojančio ginklu.
Piliečiai piktinosi policijos nekompetencija, neadekvačiu reagavimu ir eile kitų darbo trūkumų. Žinoma, kritikuoti yra lengviau nei dirbti. Tai tinka bet kuriai sričiai. Retai kada nors pasaulyje viename asmenyje užgimsta ir kūrėjo, ir kritiko talentas. Reikėtų suprasti ir mūsų ruošiamus policininkus, atsižvelgiant į esamas ir menamas krizes, automobilius pustuščiais bakais ir apkarpytus iki negalima atlyginimus. Taigi, objektyvių priežasčių pateisinti lyg ir nekokybišką policijos darbą užtenka. Tačiau, ar iš tiesų tas darbas jau toks ir nekokybiškas? Seimo narys iš eitynių buvo išneštas labai operatyviai, veikiant tiesiog preciziškai, klaidelė gal būt ir buvo viena, nedidelė – lipnia juosta neužklijuota burna, todėl rėkdamas „Už Lietuvą, vyrai!“ jis galėjo įžeisti kitaip manančius.
O policijos pareigūnams šturmuojant Kedžių namus, siekiant „išlaisvinti“ mergaitę, iš mūsų galėjo pasimokyti ne tik viešosios tvarkos sergėtojai, bet ir NATO greitojo reagavimo pajėgos.
Tai gal vis dėlto be reikalo piliečiai burnoja ant policijos dėl prasto darbo. Gal jie dirba ir neblogai, tačiau jiems formuojamos kitokios užduotys, formuojami kiti prioritetai, užmirštant, kad pagrindinis policijos rūpestis – užtikrinti saugų visų Lietuvos piliečių gyvenimą ir viešąją tvarką, o ne vienos ar kitos grupės, pagal politinius pageidavimus.
