Kolumbariumai populiarūs daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje jų atsirado XX amžiuje. Jų yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet jie visi jau užpildyti. Kaune ketinama statyti keletą naujų. Kolumbariumų poreikis darosi vis aktualesnis, nes vis daugiau mūsų tautiečių pareiškia valią, kad po mirties jų palaikai būtų sudeginti. O praėjusių metų pabaigoje Kėdainiuose ėmus veikti krematoriumui kolumbariumų poreikis dar labiau padidėjo. Ar Tauragėje jų reikia, ar kas nors ketinama daryti?
Nelaimės svetur atgaivino senovinį paprotį
Kremuojant mirusiųjų kūnus keičiasi ir laidojimo papročiai. Nebereikia kasti kapo duobės, statyti paminklo, atpuola brangi ir nemažai darbo reikalaujanti kapo priežiūra.
Lietuvos teritorijoje mirusiųjų kūnai deginti iki XII–XIV a., tai buvo visuotinis paprotys, vėl jis sugrįžo XX ir XXI a. Pirmoji pelenų urna į Tauragę beveik prieš dešimtmetį buvo parvežta iš JAV, kai jauną gabų muzikantą nužudė kitas tautietis. Vėliau tokia urna parvežta iš Anglijos, žuvus tauragiškės sūnui, dar viena – iš Ispanijos, žuvusio medikų sūnaus pelenai. Tauragėje gyvenusi rusė pati iš Peterburgo parsivežė sūnaus pelenus, keletas kitų iš svetur į gimtinę irgi grįžo pelenų urnose.
Kitose šalyse ištikus nelaimei ar mirus artimajam kūno kremavimas dažnai pasirenkamas dėl to ne tiek dėl siekimo laikytis deginimo papročio ar vykdant mirusiojo valią, o daugiau dėl to, kad ilgai užtrunkant dokumentų tvarkymo procedūroms dažniausiai tai būna geriausia išeitis.
Kremavimas taupo pinigus
Mirusiųjų kūnų kremavimas Lietuvoje ima prigyti ir dėl kitų priežasčių. Tam ryžtasi ir tikintieji, nes mirusiųjų kremavimui neprieštarauja katalikų religijos nuostatos. Įsigalėjus visuotiniam lenktyniavimui, laidotuvės, kapų priežiūra kainuoja brangiai. Kapinėms trūksta žemės, jos apjuosė didžiuosius miestus. Kol kas valstybinėje žemėje įkurtose kapinėse galima laidoti nemokamai, bet tikėtina, kad greitai ir pas mus, kaip ir kitose šalyse, žemę kapui reikės išsipirkti – artimojo kapas egzistuos tol, kol už tai bus mokama.
Pelenų urnos užima mažai vietos, statant kolumbariumus taupoma kapinėms reikalinga žemė. Laidotuvės atsieina pigiau. Kolumbariume prie nišos, kurioje padėta urna, galima tik gėlytę įmerkti. Kiek kas kainuoja laidojant žmogų, daugelis žino, todėl verta paminėti tik, kad Kėdainiuose kremavimo paslaugos atsieina 1 600 litų. Kaune siūlant, kad kurį nors iš kolumbariumų, nes ketinama statyti ne vieną, galėtų statyti privati firma, diskutuojama, koks galėtų būti vienkartinis mokestis už nišą urnai su pelenais pastatyti. Manoma, kad mokestis galėtų būti tūkstantis litų.
Garbės pilietis teigia pasirūpinęs paskutine kelione
Nors mirus artimiesiems tauragiškiai į Kėdainius dar neatrado kelių, kalbantis su žmonėmis vis dažniau tenka išgirsti, kad jie Anapus norėtų išeiti per ugnį.
Mirusiųjų kūnų deginimo paprotys atsirado Mesopotamijoje trečiajame amžiuje prieš mūsų erą. Jį propagavo šumerų dvasininkai. Manyta, kad per ugnį siela išsilaisvina ir tampa nemirtinga. Ypač paplitęs kremavimas buvo Senovės Graikijoje, kaip minėta, ir Lietuvoje, po mirties buvo sudeginti ir kunigaikščiai Gediminas, Algirdas, Kęstutis.
Apie mirusiųjų kremavimą netikėtai įsišnekome su Tauragės garbės piliečiu, tautodailininku Antanu Bagdonu.
– O taip, aš labai pritariu kremavimui. Bėga metai, kapinių plotai didėja, jei toliau taip bus, tai vis daugiau žemės užims kapinės. Nepritariu brangioms laidotuvėms, kupetoms brangių vainikų, brangiems paminklams. Sveikinu sugrįžusį kremavimo paprotį. Esu nebe jaunas, galbūt nedaug man beliko gyventi, todėl esu pareiškęs valią po mano mirties kūną kremuoti. Pasirūpinau ir viskuo, kas bus reikalinga mano sumanymui įgyvendinti, nes manau, kad turi būti deginama be karsto. Gaila, kad Tauragėje nėra kolumbariumo, jie turėtų būti kiekviename mieste, būtų daug pigiau ir patogiau negu plėsti ar kurti naujas kapines. Kadangi pas mus urnų nėra kur dėti, nėra kolumbariumo, pats pasirūpinau išbetonuoti nišą ten, kur palaidotos mano mama ir žmona, – teigė A.Bagdonas.
Tauragėje apie kolumbariumą net nešnekama
Miesto kapines eksploatuojančios bendrovės „Dunokai“ direktorius Alvydas Lapinis sakė, kad apie kolumbariumo statybą Tauragėje nieko negirdėti.
– Tai turėtų būti arba savivaldybės, arba privati iniciatyva, – teigė jis.
Kol niekas nespaudžia, savivaldybė kažin ar tokią iniciatyvą parodys, o privati iniciatyva gimsta, kai tai apsimoka. Trijuose didžiuosiuose šalies miestuose kolumbariumų jau yra, gyventojų spaudžiama Kauno savivaldybė ėmėsi iniciatyvos, kad būtų įrengta dar keletas.
Jovita STRIKAITIENĖ
