Tikslių duomenų, kiek vyrų nori pasididinti ar jau pasididino varpą, nėra, tačiau kasmet daugėja jaunų ir pagyvenusių žmonių, besikreipiančių į chirurgus su panašiais prašymais.
Tokios nuostatos, kurias, pasak seksologų, dažniausiai suformuoja pornografiniai filmai ar literatūra, vyrauja daugiau tarp jaunesnių, lytiškai aktyvesnių vyrų, save tapatinančių su šiuose filmuose vaidinančiais ar žurnaluose besifotografuojančiais rinktiniais statistais.
Psichologai teigia, kad norėdami atrodyti vyriški ir seksualūs, vyrai varpas didinasi ne dėl moters, o dėl savęs.
Pastaruoju metu plačiai reklamuojami įvairūs varpos ilginimo būdai, atsiranda daug „specialistų“, atliekančių tokias procedūras. Tačiau gydytojai chirurgai įspėja, kad be chirurginės intervencijos to nepadarysi, tad įvairūs „tempimai“ ar „storinimai“ − tiesiog šarlatanizmas.
Pasak chirurgų, chirurginis varpos didinimas, kaip ir kiekviena operacija, yra rizikinga.
Varpos didinimas atliekamas taikant bendrą nejautrą, tad kaip ir per kiekvieną operaciją, gali atsitikti visko - komplikacijos gali būti įvairios, pradedant kraujosruvomis, jutimo sutrikimais ir baigiant kitomis.
Šios operacijos ypač rizikingos sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, rūkantiems vyrams, nes tuomet sutrinka audinių aprūpinimas deguonimi, gijimas.
Kadangi varpa pastorinama savais riebalais, kurie paimami iš vidinių šlaunų paviršiaus arba „gelbėjimosi rato“ pilvo apačioje, atmetimo reakcijų paprastai nebūna, nors komplikacijų ne visuomet pavyksta išvengti.
Per operaciją varpos ilgį ir skersmenį galima padidinti iki 2-3,5 cm, o nuo seksualinio gyvenimo rekomenduojama susilaikyti beveik tris mėnesius.
Daugumos seksologų tvirtinimu, kai pora turi seksualinių problemų, jas galima išspręsti pirmiausia išsprendus psichologines, o ne varpos didinimo problemas.
Kai seksualinis artumas reiškia intymumą ir džiaugsmą, centimetrai ir mylėjimosi „sugebėjimai“ bei „technikos“ nebetenka prasmės.
