Visų šventųjų diena ir Vėlinės – tradicinės lietuvių šventės. Beje, labai būdingos melancholiškam lietuvių mentalitetui. Vėlinės atėjusios dar iš pagonybės laikų, o visų šventųjų diena – liturginė krikščionių šventė. O štai Helovynas Lietuvoje pradėtas švęsti dar visai neseniai. Helovynas Lietuvoje populiarus, tačiau tai ne visuotinė šventė. Verčiau, tik jaunimo. Įdomu, ar tikrai ši šventė domina jaunimą, ar tai tik „brukama“ tradicija?
Helovyno nesureikšmina
Studentas Žydrūnas Asadauskas sakė, kad Helovyną švęs Vilkiautinio kaime. Kaimo kultūros namuose bus organizuojamas Helovyno vakaras. Jos metu dalyviai turės persirengti velniais ir laumėmis. Pats Ž. Asadauskas, sako, kad šios šventės visai nesureikšmina.
„Visgi gerai, kad žmonės laukdami Helovyno vakaro, kažką planuoja, kuria kostiumus, pasirodymus,“ – kalbėjo studentas.
Vaikinas tvirtino, kad Helovinas netrugdo kitą dieną aplankyti artimųjų kapų. Tai jis su šeima daro kasmet.
Helovynas – šventei švęsti
Fotografiją studijuojanti vilnietė Alanta Šavru sakė, kad Helovinas jai nėra šventė. Pasak merginos, Helovynas Lietuvoje neturi jokių tradicijų, jas tik bandoma perimti.
„Dauguma švenčia Helovyną, kad liaudiškai tariant, „pasitūsintų“ ir švęstų šventę. Tam bet kokia proga yra tinkama,“ – kodėl jaunimas švenčia Heloviną sakė A. Šavru.
Studentė teigė, kad jai daug svarbesnės lietuviškos šventės, jų tradicijos, kurios turi prasmę. Per Visų šventųjų dieną, Vėlines ji kiekvienais metais su šeima lanko artimųjų kapus.
Švenčia, nes tai nauja
Vilnietis Algirdas Aitmanas sako, kad Helovyną su draugais stengiasi atšvęsti kiekvienais metais. Šie metai irgi ne išimtis – savaitgalį teisę studijuojantis A. Aitmanas su draugais Helovyną sutiks baulingo klube.
„Manau, jaunimas švenčia Helovyną, nes tai yra naujovė, atkeliavusi is užsienio. Jaunimui yra lengviau priimti tokias šiuolaikiškas šventes nei pagyvenusio amžiaus žmonėms“, - sakė A. Aitmanas.
Vaikinas tikino, kad nors ir priima Helovyno tradicijas, lietuviškųjų – neišsižada – visada aplanko artimųjų kapus.
Helovynas – nieko ypatinga
Studentas Arnas Mankevičius taip pat nešvenčia Helovyno, nes ši diena jam nėra kuo nors ypatinga.
„Galima susigalvoti daug įvairių būdų, kaip pasidaryti sau šventę. Aš turiu daug progų, kada „pasitūsint“, todėl man Helovyno nereikia,“ – kodėl nešvenčia Helovyno sakė A. Mankevičius.
Vaikinas, kaip ir kiti apklaustieji tikino, kad su per Visų šventųjų dieną lanko giminių kapus.
„Susitinkame visa giminė. Aplankome kapus, o paskui būna cepelinų balius,“ – apie savo giminės tradiciją pasako studentas.
A. Mankevičius atviravo, kad jei ne giminė, jis nepaminėtų šių lietuviams taip būdingų dienų.
Nešvenčia kaip ir Hanukos
Dalia Braidokaitė sakė, kad Helovyno nešvenčia ir neketina jo švęsti ateityje.
„Nešvenčiu Helovyno lygiai taip pat, kaip ir nešvenčiu Padėkos dienos, Ramadano, Hanukos ir kitų švenčių, kurios nėra būdingos mūsų kraštui,“ – sakė mergina.
Nors D. Braidokaitei dar tik 22 metai, ji tikino, kad, matyt, jau yra per sena, kad galėtų priimti naujas šventes ir jų tradicijas, kurios net nėra jai suprantamos. Mergina sakė, kad kiekvienais metais stengiasi aplankyti artimųjų kapus ir pabrėžė, kad būtinai vėlai vakare. Tada D. Braidokaitės žodžiais, nebebūna masės žmonių ir žvakutės dieviškai atrodo tamsoje.
Indrė Anskaitytė
