Ar pažįstate daug žmonių, kurie baigę studijas dirba ne pagal savo įgytą specialybę? Kodėl taip yra? Kalti patys žmonės? O galbūt darbdaviai?
Gatvėje sutikti praeiviai buvo nuoširdūs ir atskleidė tikrąsias kortas.
Birutė K. 23 m.
„Universitete mokiausi labai gerai. Baigiau ekonomikos mokslus Vilniaus universitete. Maniau, darbą rasti pavyks labai greitai. Deja, klydau... Turiu šiokios tokios darbinės patirties. Darbdaviams to neužtenka. Jie nori, jog studentas baigęs studijas turėtų ketverių metų darbinę patirtį. Nerealu.
Šiuo metu esu bedarbė. Buvau keliuose pokalbiuose dėl administratorės darbo. Baigusi ekonomikos studijas aš galiu dirbti tik administratore?! Myliu Lietuvos švietimo sistemą ir darbdavius“ – pasipiktinusi kalbėjo Birutė.
Marius J. 25 m.
„Esu baigęs matematikos mokslus Vilniaus universitete. Dirbu vienoje įmonėje vadybininku. Manau, matematiko išsilavinimas čia ne prie ko. Dirbu, nes reikia pinigų. Baigęs studijas apie pusmetį ieškojau darbo, kuris būtų susijęs su mano įgyta specialybe.
Neradau nieko tinkamo. Darbdaviai ieško matematikų, kurie turėtų kelerių metų darbinę patirtį. Aš visus studijų metus kruopščiai mokiausi. Kada aš būčiau galėjęs dirbti?“ – klausia Marius.
Jonas A. 24 m.
„Baigiau VGTU statybos inžineriją. Dirbu viename prekybos centre. Esu paprastas darbuotojas. Kokio velnio man reikėjo baigti studijas? Tam, kad dirbčiau parduotuvėje? Ketverius metu dėstytojai ėdė smegenis.
Ir kam viso to reikia? Popierėlis reikalingas tik tuomet, jei turi įtakingų giminių“ – mąstė Jonas.
Karolina N. 23 m.
„Baigiau VPU lietuvių filologiją. Negaliu rasti jokio darbo. Ta patirtis mane veda iš proto... Ieškau įvairaus darbo. Nuo pardavėjos iki lietuvių kalbos mokytojos... Šakės. Tiesą sakant aš mąstau emigruoti į Angliją. Ką čia daryti?“ – klausia Karolina.
Vladas V. 26 m.
„Baigiau VU istoriją. Šiuo metu dirbu muziejuje. Darbas artimas širdžiai, bet labai jau menkai apmokamas. Galima sakyti, jog dirbu pagal įgytą specialybę. Bet kas iš to? Lietuvoje istorikams mažai perspektyvų.
Man patinka mano darbas, bet juk reikia pinigų. Planuoju studijuoti magistrantūrą. Gal tuomet perspektyvos bus didesnės?“ – klausia Vladas.
Martyna Z. 24 m.
„Visada buvau pirmūnė tiek mokykloje, tiek universitete. Baigiau VU TSPMI. Jau metus laiko kaip dirbu vienoje tarptautinėje organizacijoje. Esu politinės komunikacijos specialistė. Dievinu savo darbą.
Nesuprantu tokių žmonių, kurie baigę universitetus niekaip nesugeba susirasti darbo. Reikia ieškoti... Juk kas ieško, tas randa“ – svarstė Martyna.
Laura G. 25 m.
„Baigiau Vilniaus kolegiją. Įgijau buhalterinės apskaitos specialybę. Žinote ką šiuo metu veikiu? Dirbu kebabinėje. Esu kebabų pardavėja. Baigiau aukštąją mokyklą ir esu eilinė darbuotoja. Ateityje planuoju imti išlyginamasias studijas Vilniaus universitete.
Gal bus geriau... Šiuo metu intensyviai dirbu, nes labai reikia pinigų. Galiu pasakyti tik vieną dalyką, jog Lietuva labai myli savo jaunimą“ – teigė Laura.
Aurelija P. 24 m.
„Baigiau VPU geografiją. Dirbu bibliotekoje. Mane įdarbino mama. Po studijų baigimo negalėjau rasti jokio darbo... Nebuvo kitos išeities. Bibliotekoje dirbti visai smagu. Tik atlyginimas labai menkas. Norėjau įsidarbinti turizmo agentūroje, bet neturėjau jokios darbinės patirties...
Šiais laikais rasti darbą jaunam, ką tik studijas baigusiam studentui yra beveik neįmanoma. Dirbu ne pagal savo įgytą specialybę ir, manau, dar ilgai taip dirbsiu“ – mąstė Aurelija.
Daug kas priklauso nuo mūsų įdėtų pastangų. Bet ar visada? Juk likimas mėgsta krėsti pokštus. Tie pokštai ne visada būna malonūs... Kita vertus žmonės dažnai tuos pokštus pasirenka patys.
