Neseniai Seimo kanceliarija pagal Audito duomenis parengė suvestinę apie valstybės institucijų išlaidas priemokoms ir vienkartinėms išmokoms. Pagal šią statistiką Prezidentūra priemokoms ir išmokoms skyrė daugiausiai lėšų, o Seimas – mažiausiai.
Atrodytų, būtent čia realūs skaičiai susikerta su prezidentės Dalios Grybauskaitės deklaruojama giežta taupymo politika. „Mažinti išlaidas – neišvengiama“ – ne kartą yra sakiusi Prezidentė.
Išlaidavimas ar teisingas užmokestis už darbą?
„Ir kai tauta mato diskusijas televizijos ekranuose dėl vieno ar kito lito, ar dėl didžiulių priedų, ar dėl brangių automobilių, be jokios abejonės, tai matyti yra sunku ir skaudu, ir aš puikiai suprantu žmonių pasipiktinimą. Prašyti žmonių susiveržti diržus ar prašyti pakentėti gali tik tas politikas, kuris pradeda nuo savęs“, – 2009 metų gruodį tarė D. Grybauskaitė.
Pagal audito ataskaitą, Prezidentūra priemokoms ir išmokoms skyrė 385 tūkst. litų (vidutiniškai vienam darbuotojui tenka 2,4 tūkst. litų), Ministro pirmininko tarnyba išleido 195 tūkst. litų (apie 1 tūkst. litų), tuo tarpu Seimo kanceliarija šiais tikslais iš viso išleido 2 tūkst. litų (vidutiniškai po 1 Lt kiekvienam darbuotojui).
Balsas.lt kreipėsi į Prezidentės patarėją Daivą Ulbinaitę, kad ši paaiškintų, kodėl Prezidentūros išlaidos priemokoms ir išmokoms tokios didelės, turint omenyje prezidentės raginimus taupyti, pasisakymus prieš minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimą ir t.t.
Nejaugi Prezidentūros darbuotojai dirba daugiau arba yra aukštesnės kvalifikacijos specialistai nei kitų valstybinių institucijų darbuotojai? – teiravosi Balsas.lt.
Visų pirma, Prezidentūra nepaneigė skaičių, kuriuos nurodė Seimo kanceliarija, pabrėždama, kad apie šias išlaidas susidaro klaidingas įspūdis.
Prezidentūra pateikė duomenis, kurie rodo, kad 2010 metais jai skiriami biudžeto asignavimai, palyginti su 2008 m., sumažėjo dvigubai – nuo 26,4 mln. iki 13,5 mln. litų. Darbo užmokesčio fondas buvo sumažinus beveik 2 mln. litų.
„Prezidentės nurodymu, įgyvendinant valstybės lėšų taupymo politiką, nuo kadencijos pradžios keliskart sumažintos išlaidos ir įvesti limitai komandiruotėms, reprezentacijai, ryšių, transporto paslaugoms bei panaikintos visos buvusios privilegijos, tame tarpe asmeniniai vairuotojai ir tarnybinis transportas patarėjams“, – teigė Prezidentės spaudos tarnybos specialistai.
Taupoma iš tiesų buvo, tačiau ar nekeista, kad vieną asmenį aptarnaujančiam personalui išlaikyti reikia 13,5 mln. litų.
Taip pat Prezidentūros atstovai pabrėžė, kad „Prezidentūroje, skirtingai nei kitose valstybės institucijose( pvz. Vyriausybėje ar Seime), dauguma darbuotojų yra ne karjeros valstybės tarnautojai, kuriems mokami priedai už kvalifikacinę klasę, o politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai arba pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kuriems už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą gali būti mokamos tik priemokos“.
D. Ulbinaitė patikino, kad 2010 metais vienkartinės išmokos Prezidento kanceliarijos darbuotojams visai nebuvo mokamos.
Prezidentūros atstovų teigimu, 2010 m. už darbo krūvį viršijančią veiklą, padidintą darbų mastą ir laikiną kitų darbuotojų pavadavimą buvo išmokėta 292 tūkst. litų priemokų 38 Prezidentūros darbuotojams. Šios priemokos buvo išmokėtos politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie dirba pagal darbo sutartis.
Prezidentės spaudos tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad įspūdis, jog Prezidentės pavaldiniams mokamos didžiausios algos, yra klaidingas. Toks įspūdis, neva, susidaro dėl to, kad skirtingos karjeros tarnautojai ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai apmokestinami pagal skirtingą tvarką, be to, lyginami skirtingi dalykai – priemokos ir priedai.
Anot Prezidentūros atstovų, palyginus vidutinį darbo užmokestį, akivaizdu, kad jų darbuotojų vidutinė alga yra mažesnė nei Seime ar Vyriausybėje.
Politologas: jeigu darbas duoda naudos valstybei – galima ir sumokėti
Politologo Lauro Bielinio manymu, negalima viską matuoti viena linuote. „Pasižiūrėjus į Prezidentūros struktūrą, galima įsitikinti, kad vienas ar keli darbuotojai atlieka tą patį darbo krūvį, kurį Seime atlieka visas departamentas ar net keli departamentai, neskaitant Seimo narių ir jų padėjėjų. Kai Seime rengiami įstatymai, įsivaizduokite, kiek daug žmonių dirba su jais, o paskui su tais pačiais įstatymais Prezidentūroje turi dirbti du ar trys žmonės. Krūvis tikrai didelis“.
Taip pat pašnekovas svarstė, kad pati Prezidentė turėtų įrodyti, kad jos darbuotojai ir aplink ją esanti komanda dirba labai daug ir gauna adekvatų užmokestį.
Anot politologo, svarbu rasti idealų kriterijų, pagal kurį galima būtų vertinti darbo rezultatą, nesiejant jo su laiku, skirtu darbui, ar etato įkainiais. „Jei darbas duoda rezultatą, kodėl gi neišmokėjus vienkartinių išmokų, ir premijinių, ir trylikto atlyginimo, jei tai duoda naudos valstybei?“, – savo nuomonę dėstė L. Bielinis.
Politologas pabrėžė, kad taupymas neturi pakenkti darbui, darbo kokybei ar privesti prie kracho. Paklaustas, kaip vertina Prezidentūros darbuotojų darbo kokybę, specialistas atsakė: „Prezidentės patarėjų korpusas ir kanceliarija padarė labai daug, tam, kad ji realizuotų savo tikslus, bet klausimas, ar Prezidentė įsiklausė į tai? Galbūt darbo atlikta labai daug, bet D. Grybauskaitė paprasčiausiai atmetė siūlymus, nes jie neatitiko jos interesų, suvokimo ar vertybinės orientacijos. Mes to nežinome ir galutinio atsakymo negausime. Mes turime jį pamatyti kaip rezultatą iš Prezidentės veiklos“.
