G. Landsbergio nedalyvavimas balsavime užkliuvo ir konservatorių, ir koalicijos kolegoms. Partijos kolegos manė, jog tai gali būti ženklas, kad premjerė gali ministrą atleisti ir esą jis nebemato prasmės, o vienas koalicijos atstovas teigė įtariantis, kad G. Landsbergis yra smarkiai susipykęs su I. Šimonyte.
Ministro ir konservatorių lyderio nedalyvavimas juo labiau atrodo keistai, nes prieš tai jis tikslinosi frakcijoje dėl balsavimo laiko. Būdamas Seime G. Landsbergis pateikė komentarus žurnalistams, surengė neformalų brifingą apie sankcijas „Belaruskalij“ ir jų įgyvendinimo problemas, tačiau vėliau nepasirodė balsavime, kuris įvyko apie 14.30 valandą.
Balsavimą dėl biudžeto išgelbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Antanas Vinkus, balsavęs už biudžetą, bei keturi Darbo partijos frakcijos nariai, kurie susilaikė, bet dalyvavo balsavime. Šiuo atveju buvo svarbu, kad balsavime dalyvautų 71 Seimo narys.
Iš viso balsavime dalyvavo 75 Seimo nariai ir 71 balsavo už biudžetą.
Kadangi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas yra komandiruotėje, parlamentaras Vytautas Juozapaitis dėl sveikatos problemų atsidūrė ligoninėje, o Žygimanats Pavilionis po frakcijos siūlymo jam trauktis iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų nebuvo Seime, tai G. Landsbergio balsas galėjo tapti esminis. Žinoma, valstybės ir savivaldybių biudžetą būtų galima priimti ir vėliau, bet politikai spėja, kad tai tam tikra G. Landsbergio protesto forma.
Pats politikas aiškina, kad balsuoti negalėjo dėl neįvardijamų techninių nesklandumų.
„Ištiko techniniai nesklandumai, bet buvau gavęs patikinimą ir todėl neabejojau, kad biudžeto priėmimas bus sėkmingas”, – portalui tv3.lt sakė G. Landsbergis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad G. Landsbergio dalyvavimas balsavime buvo suplanuotas, bet esą pirmininkas turėjo išvykti į susitikimą už Seimo ribų ir grįžti nespėjo.
Vakare Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas vėl atvyko į Seimą.
Kaip žinoma, antradienį laukiama premjerės I. Šimonytės sprendimo dėl dviejų ministrų tolesnio pareigų ėjimo, o konservatorius iš vidaus sprogdina nesutarimai, mat daug kalbėję apie vertybinę užsienio politiką jie nerado atsakymo į klausimą, kodėl JAV įvedus sankcijas Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, Lietuva iškart prie jų neprisidėjo. Šį klausimą pirmiausia iškėlė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis, bet susilaukė didelio kolegų pasipiktinimo ir siūlymo trauktis iš komiteto pirmininko pareigų.
Kritikos strėlės dėl to, kad Lietuva niekaip neuždraudžia baltarusiškų trąšų tranzito, skrido užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui, Laisvės partijos deleguotam susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui ir valstybės įmonei „Lietuvos geležinkeliai“.
