NATO veiksmai Libijoje, nors ir vykdomi su Jungtinių Tautų mandatų, kelia vis daugiau abejonių ne tik dėl jų prasmės, bet ir dėl teisėtumo.
Primename, jog ne visos NATO šalys dalyvauja Libijos operacijoje.Šią savaitę rimtas abejones dėl Jungtinių Valstijų veiksmų Libijoje pareiškė ne kas kitas, bet JAV Atstovų rūmų vadovas Johnas Boehneris.
Jis oficialiai perspėjo prezidentą Baracką Obamą, jog iki sekmadienio Amerika privalo sustabdyti karo veiksmus Libijoje, nes jie prieštarauja Jungtinių Valstijų teisiniams aktams, apibrėžiantiems, kada šalis gali įsitraukti į karą, o be to B. Obama neturi Kongreso pritarimo operacijai Libijoje.
J. Boehneris laiške B. Obamai rašo, jog iki šio penktadienio prezidentas privalo pateikti teisinį paaiškinimą, kodėl šalis turi dalyvauti šioje operacijoje, kokie Amerikos nacionaliniai interesai Libijoje yra tokie svarbūs, jog šalis neišvengiamai turi išmesti milijonus dolerių šiam karui.
J. Boehnerio pozicija yra suprantama. Daugumą Kongrese turintys respublikonai dažnai iš principo nepritaria beveik visai prezidento B. Obamos vykdomai politikai. Ypač dideli nesutarimai – dėl biudžeto išlaidų mažinimo ir kol kas jokių alternatyvų šioje srityje nerandama. Libijos klausimas, be abejonės, pilnai atitinka prezidento ir Kongreso priešpriešą.
Tačiau šiuo atveju J. Boehnerio nuostata turi racionalų pagrindą. Jungtinių Tautų apibrėžti tikslai ginti civilius gyventojus nuo Muammaro Gaddafi kariuomenės žiaurumų nenumato valdžios Libijoje pakeitimo, o Vakarai, tuo pačiu ir B. Obama tvirtina, jog M. Gaddafi turi pasitraukti. Tuo pačiu niekas Vakaruose negali atsakyti į klausimą, kokios jėgos ateis į valdžią Libijoje, pašalinus M. Gaddafi. Bengazio mieste esanti laikinoji vyriausybė yra tik laikina, ir nebūtinai būtent šie politikai liks valdžioje, jeigu galų gale pasitrauks M. Gaddafi ir šalyje įvyks demokratiniai rinkimai.
Yra ir kitas svarbus momentas. Sirijos valdžia civilius gyventojus žudo lygiai taip pat, kaip ir M. Gaddafi, bet niekas dar nepasiūlė smogti Sirijai oro smūgius. Nori nenori, kyla klausimas, kodėl taikomi dvigubi standartai ir kuo Vakarams taip svarbi Libija. Nejaugi dėl naftos, bet tai būtų pats banaliausias atsakymas ir nebūtinai teisingas.
Jeigu J. Boehnerio grasinimas taptų realybe, operacija Libijoje prarastų jėgą ir pagreitį. Nors NATO oficialiai ir skelbia, jog yra pakankami pajėgi vykdyti karo veiksmus Libijoje, bet jau ne vieną kartą buvo viešai skundžiamasi, jog kariniai resursai, kuriuos NATO turi, pasišalinus iš žaidimo Jungtinėms Valstijoms, būtų gan menki.
Yra ir ekonominė problemos pusė. Vakarai yra krečiami ūkio krizės, kuriai galo kol kas nematyti.
Vakarai, visų pirmą Jungtinės Valstijos, kariauja jau du ilgus karus – Irake ir Afganistane. Šie karai, švelniai tariant, kainuoja milijardus dolerių, o pergalė, ypač Afganistane, yra tolimoje perspektyvoje, jeigu ji iš viso yra įmanoma.
Jungtinės Valstijos mažina išlaidas Afganistano bei Irako karams, kurių svarba neabejoja net B. Obamos priešininkai Kongrese. Tad kodėl jie turėtų pritarti karo veiksmams Libijoje, kurių tikslas bei prasmė yra migloti. Vienu žodžiu, B. Obamos laukia sunkūs debatai su respublikonais dėl Libijos, o tų debatų baigtis neaiški.
Valentinas Mitė
