Sunkmetis įvairiai veikia skirtingas kūno dalis. Tapti vegetaru arba pradėti badmiriauti šįmet lengviau nei pernai. Sakytume – naujos galimybės skrandžiui. Bet ir smegenys turėtų kažką pajusti. Pavyzdžiui, atkreipti dėmesį į pasikeitusią žiniasklaidos kokybę.
Kai kas šiuo klausimu išreiškė viešą susirūpinimą.
Trumpa to rūpesčio santrauka: viešoji erdvė pastebimai siaurėja; ryškėja ekonominių ir politinių grupuočių įtaka žiniasklaidos priemonėms; gausėja užsakomųjų niekaip nepažymėtų straipsnių ir jie veikiausiai tampa pagrindiniu kai kurių žiniasklaidos priemonių pajamų šaltiniu; kūrybinė redakcijų veikla nėra atskirta nuo savininkų interesų ir įtakos; dalyje žiniasklaidos priemonių vengiama atspindėti nuomonių įvairovę.
Išvardyti dalykai neigiamai veikia žurnalistų etiką, kuri metams bėgant ne gerėja, o turi tendenciją tiktai prastėti. Žiniasklaidos priemonių savireguliacijos sistema iš esmės neveikia, žurnalistų etikos inspektorius yra bejėgis. Jei neatsiras politinės valios spręsti šias problemas, tai gali turėti lemtingų pasekmių visai Lietuvos visuomenei.
Maždaug tokia diagnozė, kurią išsakė autoritetą visuomenėje turintys piliečiai.
Kaip žmogus, kurį žurnalistika maitina apie dvidešimt metų, klausiu: „Ką nauja susirūpinę balsai pasakė apie žiniasklaidos padėtį?“
Svarstymus derėtų pradėti nuo akivaizdžių dalykų, kurie aiškūs ir besirūpinantiems, ir rūpesčio kaltininkams. Žiniasklaida, kurią valdo privatus kapitalas, yra verslas. Žiniasklaidos priemonės gauna pajamų iš reklamos ploto ar laiko pardavimų ir prenumeratos.
Galima ilgai ginčytis, kas yra turinys – priedas prie reklamos, ar priemonė reklamai pritraukti. Tam tikra visuomenės dalis neabejinga turiniui ir noriai moka už jo kokybę. Žinoma, jeigu turi pinigų. Nevykusi turinio politika gali žiniasklaidos priemonę visiškai nusmukdyti. Vieni savininkai tai supranta, kiti – ne. Tačiau taip yra visame versle.
2008-ųjų pabaigoje žiniasklaidos priemonės patyrė du stiprius ekonominius smūgius. Ėmė aiškėti, kad reklamos rinka trauksis. Tie leidėjai, kurie gyvena pagal metams į priekį sudarytą biudžetą, 2009-ųjų laukė kaip žygio per dykumą: jie užplanavo maždaug perpus mažesnes pajamas iš reklamos. Tačiau tas „perpus“ yra tik prielaida. Smukimas gali būti didesnis.
Antrąjį smūgį smogė Andriaus Kubiliaus koalicinė vyriausybė. Ji atrado politinės valios prieš pat Naujuosius reformuoti mokesčius. Vyriausybė kažkodėl nusprendė kūrybinių darbuotojų luomui pritaikyti šoko terapiją. Nekartosiu, kas jau daugybę kartų buvo kitų pasakyta, tik priminsiu akivaizdų dalyką – pasikeitę mokesčiai yra viena iš priežasčių, dėl kurių leidėjai ėmė atleidinėti žmones. Vieno laisvai samdomo žurnalisto replika: „Iš mokesčių rojaus patekau į mokesčių pragarą. Anksčiau atiduodavau valstybei apie 18 proc. pajamų, dabar maždaug pusę“. Šis žmogus kažkokias pajamas išsaugojo, bet daugelis atsidūrė gatvėje.
Dabartinė Lietuvos ūkio būklė kai kuriems šviesuoliams turėtų kelti džiaugsmą. Juk tiek buvo niurzgėta dėl vartotojiškos sąmonės įsigalėjimo. Dabar vartojimas smunka, prekybos tinklų apyvartos mąžta. Vaizdžiai kalbant, „Maxima“ traukiasi. Vis dėlto, ar ne laikas būtų kai kam suprasti, kad gamyba ir vartojimas – dvi neatsiejamos ūkinio gyvenimo pusės. Vartoja tie, kas turi darbo. Tie, kas jo neturi, anksčiau ar vėliau liaunasi pirkti knygas ir lankytis teatre.
Prabilta apie politinės valios stygių ir jo pasekmes visuomenei. Bet juk prie dabartinės padėties privedė būtent politikų valia. Tiesa, ji buvo naktinė. Ir tą valią primetė neblogai išsilavinę, savo principų teisingumu įsitikinę Seimo nariai. Jie ir toliau eis savo keliu – pavyzdžiui, artins prie rinkos aukštojo mokslo sistemą.
Įdomu, kokiomis priemonėmis turėtų būti įgyvendinta politinė valia, kurios tikslas – pagerinti žiniasklaidos kokybę. Ar nereikėtų įvesti kokio nors „skaitytojo krepšelio“, analogiško „studento krepšeliui“?
Manau, kad dviračio dar kartą atrasti nepavyks. Valdžia gali dotuoti žiniasklaidą, kaip tai yra kai kuriose Europos šalyse. Tačiau dabartinė valdžia nuėjo priešingu keliu.
Kita politinės valios pritaikymo kryptis – žiniasklaidos turinio reguliavimas, taigi cenzūros griežtinimas. Kviečiantieji parodyti politinę valią turėtų būti nuoseklūs ir paaiškinti, iš kur jie tikisi paimti pinigų ir kokios cenzūros jie nori.
--
Šis komentaras buvo skaitytas per Lietuvos radiją.
