Ukraina - ir kaip į jos krizę atsilieps Vakarai - vėl pagrindinė Vakarų spaudos komentarų, ir gana vienareikšmių, tema. Šiame kontekste kelissyk paminėta ir Lietuva. Kviečiame paskaityti Mykolo Drungos parengtą Vakarų laikraščių apžvalgą.
Britų kairiosios pakraipos dienraštis “Guardian” savo redakcijos straipsnyje trečiadienį rašė: “Jei Ukraina liks nelaisva, kokia viltis belieka daug mažesnėms Baltarusijai ir Moldovai? Naujosios Europos Sąjungos narės rytuose, tokios kaip Lenkija ir Lietuva, yra giliai nelaimingos, kaip nelaimingos ir Švedija bei kitos artimos kaimynės. Ukrainiečiai turi rasti savo taikų sprendimą, tačiau Vakarų demokratijos turi jiems padėti, o ne pasitraukti į šaltojo karo laikų kiautą”.
O ketvirtadienį to paties laikraščio komentare žymus politikos apžvalgininkas Timothy Gartonas Ashas (Timotis Gartonas Ešas) viltingai klausė, ar Ukrainoje vėl laimės Europos “aksominė revoliucija”: kai ukrainiečių demonstrantai apledėjusiose Kijevo gatvėse veria gėles į policininkų skydų skylutes, jie mums siunčia dvi desperatiškas, tačiau pagarbos vertas žinutes: “mes norime įsijungti į Europą” ir “mes norime tai padaryti europietiškai”. O tai, sako Ashas, reiškia - taikiai, ne pagal seną jakobinišką-bolševikišką modelį, o pagal Europos naująjį aksominės revoliucijos modelį - kaip Prahoje ir Berlyne 1989 metais, kaip Serbijoje nuverčiant Miloševičių ir kaip Gruzijoje, “kur lygiai prieš metus žmonių prezidentas įžengė į parlamentą nešdamas ilgastiebę rožę”. Europa turi kuo greičiau, kol dar ne vėlu, ukrainiečiams visais įmanomais būdais ateiti į talką, garsiai pareikšdama, kad taikūs protestai prieš suklastotus rinkimų rezultatus yra teisėti, net būtini, o policinės ar karinės prievartos prieš protestuotojus panudojimas - XXI amžiaus Europoje tiesiog nepriimtinas, - rašė T. G. Ashas dienraštyje “Guardian”.
O kita žymi politikos apžvalgininkė Anne Applebaum (En Eplbom) dienraštyje “Washington Post” trečiadienį davė tokį palyginimą: “Prieš rinkimus vyriausybė įkinkė būrius mušeikų balsuotojams įbauginti. Rinkimų dieną policija neleido tūkstančiams opozicijos aktyvistų išvis balsuoti. Vis dėlto suskaičiavus balsus tapo aišku, kad didele persvara laimėjo opozicija. Dėl to valdančioji partija nutarė sufalsifikuoti rezultatą ir paskelbė pergalę. Tučtuoj po to rusai atsiuntė broliškus sveikinimus”, rašė A. Applebaum ir tęsė: “Ne, tai ne aprašymas aną sekmadienį vykusių Ukrainos rinkimų. Tai aprašymas referendumo, kuris vyko sovietų okupuotoje komunistinėje Lenkijoje 1946 m. birželį. Nors žiauriai suklastotas, šis referendumas įgalino sovietų remiamą Lenkijos komunistų vadovybę išlikti valdžioje visą pusšimtį metų”. Pasak autorės, panaši “rinkimų technika” dabar panaudota ir Ukrainoje, dėl to Vakarai ir turi protestuoti.
Ketvirtadienį, Europos Sąjungos ir Rusijos vadovų susitikimo Hagoje proga, Paryžiaus dienraštis “Monde” rašė, kad Europos Sąjunga “rizikuoja atsidurti prieš pasirinkimą, kurio mieliau išvengtų: ar puoselėti santykius su Maskva - ar palaikyti demokratiją Kijeve?”. Tačiau Paryžiaus savaitraščio “Nouvel Observateur” vyriausiasis redaktorius savo komentare prisibijojo, kad “Vakarai neskubės Ukrainos demokratams į talką, idant nesuerzintų Rusijos prezidento Vladimiro Putino”. O dar kito Prancūzijos dienraščio “Liberation” nuomone, jeigu Ukrainos įvykiai būtų ekranizuojami, tai filmas “turėtų rusiškus subtitrus, neostalinistinį scenovaizdį ir pavadinimą: Gerasis, Blogasis ir Bjaurusis”. Laikraščio aiškinimu, “bjaurusis” tai yra kadenciją baigiantis prezidentas Leonidas Kučma, kuris proteguoja “blogąjį” Janukovičių, sukčiavusį prie balsadėžių, o “gerasis” Viktoras Juščenka “išaiškina apgavystę ir pasisavina valdžios lobį jį išsirinkusių žmonių labui”. Toliau laikraštis klausia: ar galime tikėtis laimingos pabaigos - kompromiso, kuris “išsaugotų ir Blogojo, ir Bjauriojo prestižą, bet kartu patenkintų ir ukrainiečių demokratijos troškulį”? Ir atsako: tai vis mažiau tikėtina, nes “vyrui, sėdinčiam Maskvoje, labiau patinka bjaurūs ir blogi nei demokratai”. Laikraščio išvada: “Europa šiandien turi Putinui paaiškinti, kad jeigu blogieji bei bjaurieji ir toliau taip elgsis, ji, Europa, šį labai prastą neosovietinį filmą boikotuos”.
O Madrido dienraštis “Pais” rašė, kad “nors jie vienas kitam reikalingi, tarp Maskvos ir Briuselio didėja nepasitikėjimas”, ir baigė tokia išvada: “taikus šio konflikto sprendimas reikalauja pripažinti, kad negalima tautai primesti klastotėmis išrinkto prezidento”. Šiai minčiai ketvirtadienį pritarė ir daugelis kitų laikraščių. Štai Miuncheno “Sueddeutsche” ir Vienos “Standard” ragino Ukrainos rinkimų rezultatus perskaičiuoti ar net surengti naujus rinkimus.
Penktadienį, po Putino susitikimo su Europos Sąjungos vadovais Hagoje, dienraštis “Frankfurter Allgemeine” rašė, kad Europa turėtų pradėti kritiškiau žiūrėti į Putiną, turėtų paaiškinti jam, “kad nafta ir dujos nėra Vakarų svarbiausios vertybės”. Šią mintį paantrino Bratislavos “Pravda”, rašydama, kad senosios Europos Sąjungos narės laiko Rusiją visų pirma patikimu dujų ir naftos tiekėju, jos “vis dar nepasirengusios keisti savo pragmatinį požiūrį”, o Baltijos valstybės ir Lenkija reikalauja taikyti griežtesnius standartus, “jos vis dar prisimena savo baisias patirtis iš tų laikų, kai Vakarai toleravo Maskvos nedemokratiškas nuostatas”. Ženevos dienraščio “Temps” nuomone, Europa tiesiog atsidūrė prieš egzaminą: “jeigu ji leis, kad jos pasienyje būtų pažeidinėjamos demokratijos taisyklės, ji rytų europiečius įsvies į Amerikos, kaip vienintelės Rusijos ambicijas pažaboti gebančios galybės, glėbį”. Šveicarų laikraščio nuomone, “Europa gali šią kovą laimėti, jeigu tik ji nepabūgs ir supras, kiek daug nuo to priklauso”.
www.lrt.lt
