Sekmadienį Maskvoje dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo eitynėse, pagerbdami nužudytą opozicijos lyderį Borisą Nemcovą. Jis buvo nušautas vasario 27 dieną vėlai vakare Maskvoje, kai kartu su savo drauge Ana Durickaja ėjo per Didiįjį Moskvorečės tiltą. Tiriamos kelios nužudymo versijos – tiek politinės, tiek buitinės. Neatmetama galimybė, kad pasikėsinimas buvo užsakytas.
Ar ši žmogžudystė pažadins Rusijos visuomenę? Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas Žinių radijo laidoje „Žvilgsnis“ teigė, kad nors matėme nemažai Maskvos gatvėse susirinkusių žmonių, tai ne toks skaičius, kai galėtume kalbėti apie tam tikrą lūžį.
„Prieš keletą metų po Rusijos Dūmos ar prezidento rinkimų protesto akcijose dalyvavo apie 150 tūkst. žmonių. Čia ir kyla klausimas – ko dar reikėtų Rusijos visuomenei, inteligentijai, vidurinei klasei, kad ji suprastų, jog gyvena kriminalinėje valstybėje, kad šios šalies politinė sistema yra autoritarinė ir kad reikia ją iš esmės keisti? Akivaizdu, kad Rusijos visuomenė vis dėlto yra kitokia nei Vakarų ar net Vidurio Europos. Vladimiras Putinas sugebėjo sukurti tam tikrą gerovės pagrindą vidurinei klasei. Egzistuoja tam tikras nebylus susitarimas – gaunate tam tikrą ekonominę gerovę, bet nesikišate į politinius procesus. Šitai vis dar veikia. Kol kas nematyti, kad tas socialinis kontraktas kažkaip būtų pasikeitęs. Ir dar vienas svarbus istorinis momentas – visos politinės iniciatyvos iki šiol kildavo iš politinio elito, politinių lyderių, o ne iš visuomenės apačių. Todėl į politinį elitą ir V. Putiną žiūrima kaip į problemų sprendėją, o ne kaip į problemų sukėlėją. Taigi, mano įvardytų priežasčių rinkinys ir lemtų atsakymą – lūžio nėra ir labai sunku pasakyti, kada realiai tas lūžis bus. Apie jį bus galima kalbėti, kai didės ekonomikos krizė, kai pasijus ilgalaikis sankcijų poveikis. Tuomet tikėtinos permainos, ir pirmiausia – politinio elito viduje“, – sakė L. Kasčiūnas.
Laida „Žvilgsnis“ transliuojama darbo dienomis 11.05 val.
