Žvilgterėkite į šį kasos aparato čekį. Apskritime PVM – išgalvotas netiesioginis (paprastam žmogui nepastebimas) mokestis, kurį nepastebimai ir net nesusimąstydami, kasdien moka kiekvienas iš mūsų. Šio mokesčio nėra JAV, o Didžiojoje Britanijoje Jums nereikėtų jo mokėti už duoną ir kitus maisto produktus. Kiekviename Jūsų, pensininko ar studento, sumokėtame lite yra paslėptas 17 centų mokestis. O dešimtyje litų – 1,74 Lt. O šimte – 17,36 Lt. Ir taip toliau... Dar daugiau, faktiškai Jūs mokate jį du kartus, nes uždarbį gaunate be PVM.
Jums sakoma, kad pasaulyje ir krizių šalyje reikia būti solidariems. Reikia padidinti šį mokestį ir panaikinti, atimti paskutines lengvatas, ar už vaistus, ar už šildymą (kurios šiaip jau seniai panaikintos). Jums bandoma įteigti, kad tai Europos Sąjungos reikalavimas. Bet ar žinote, kas gauna daugiausiai naudos dėl šio mokesčio didinimo? Ar suprantate, kad mokėdami už eilinę prekę su šiuo neapstebimu mokesčiu, Jūs aktyviai dalyvaujate nusikalstamoje veikloje? Abejojate? Tada šis straipsnis Jums, bet teks perskaityti iki galo, kad tai suprastumėte.
Per mokesčius valstybė atima dalį pajamų iš piliečių ir jie tos dalies negali išleisti investavimui arba savo poreikių tenkinimui. Ekonomistai tvirtina, kad tai nebaisu, nes valstybė juos išleis bendriems valstybės poreikiams tenkinti arba kitiems kilniems tikslams ir bendras visuomeninis turtas nesumažės. Tačiau remiantis tokia logika ir vagystė nesumažina bendro visuomeninio turto. Nes vagis gi nesudegina pavogtų pinigų, o panaudoja savo poreikiams tenkinti.
Realybėje, bet kurie laisvanoriški sandėriai (abipusiai sutariant: verslo partneriams, valdžiai ir tautai) didina visuomeninį gerbūvį, o bet kokie prievartiniai (įskaitant ir vagystes, plėšimus, sukčiavimus ir amoraliai didėjančius mokesčius) jį mažina.
Bet ar galima svarstyti apie etiką ir moralę, pritaikant tai valstybės vykdomai politikai? Galima. Tuo labiau jei ji ne tik amorali, bet ir pastoviai palaikoma melo srautais.
Kada eilinį kartą koks nors valdininkas pareiškia, kad reikia baigti su PVM lengvatomis, gali pasirodyti, jog Lietuva vėl atsilieka nuo viso civilizuoto pasaulio. Bandoma įteigti, kad panaikinus lengvatas, kuriomis naudojasi piktybiški verslininkai, pradėsime karališkai gyventi kaip JAV ar Didžiosios Britanijos piliečiai. Melas peržengia visas ribas, bet daugelis juo tiki.
„Vidutinės klasės žmogžudys“
Pradžiai verta žinoti, kad JAV tokio mokesčio nėra ir visi bandymai jį įvesti sulaukė liberalių ekonomistų pasipriešinimo. Jiems, pagal leidinio „Fortune“ teiginius, akivaizdu: PVM visiškai sunaikins JAV „vidurinę klasę“ ir smulkųjį verslą, kurio pagrindu sukuriamas bet kurios ekonomiškai išsivysčiusios šalies gerbūvis. PVM – antisocialus. Jį lygiomis dalimis moka kiekvienas, nepriklausomai nuo savo uždarbio: milijonierius (mažiau nuo savo uždarbio) ir pensininkas (daugiau nuo savo pensijos), ir todėl PVM įvedimas galutinai uždusins amerikiečių „vidurinę klasę“. (Jei vertintume pagal mūsų patirtį, tai arti tiesos.) Jie įsitikinę, PVM –stabdo progresą ir ekonomikos vystymąsi.
Amerikoje, Australijoje ir Kanadoje vietoje PVM, naudojamas mokestis nuo pardavimo. JAV kiekvienoje valstijoje jis svyruoja nuo 2 iki 11 proc. Ir skiriasi jo surinkimo taisyklės bei lengvatos. Ten laikoma, kad mokesčiai turi būti lankstūs, pagal žmonių poreikius ir stimuliuoti gamybines jėgas bei ekonomiką. Tarp kitko, JAV Mičigano valstijoje, po 14 metų eksperimentinio bandymo naudoti PVM, buvo įsitikinta, kad jis atnešė ekonomikai daugiau žalos nei naudos ir jo atsisakė.
Japonijoje veikia panašus į PVM – vartojimo mokestis, kurio dydis 5 procentai.
Pats jauniausias mokestis
Mokestis nuo pardavimo, kurį naudoja JAV, turi ilgą istoriją ir jo surinkimo vaizdus prieš 2000 metų iki mūsų dienų galima pamatyti ant Egipto kapaviečių sienų. Praktiškai visa šiuolaikinė civilizacija išaugo su šiuo tiesioginiu mokesčiu.
Pirmasis apie PVM, po Pirmojo pasaulinio karo pradėjo kalbėti Vilhelmas fon Siemensas, vienas iš transnacionalinės kompanijos „Siemens“ vadovas. Jis pasiūlė reformuoti Vokietijos mokesčių sistemą, įvedant šį netiesioginį mokestį, kuris juntamai papildytų šalies biudžetą. Šis mokestis turėjo pakeisti įmonėms galiojusį mokestį nuo pardavimų ir visa jo našta perkelta ant galutinio vartotojo (pirkėjo) pečių. Bandymus įvesti šį mokestį nutraukė W. fon Siemenso mirtis ir tai buvo užmiršta beveik pusę amžiaus. Ši idėja atgimė Prancūzijoje po Antrojo pasaulinio karo. 1954 metais prancūzų ekonomistas, Ekonomikos, finansų ir pramonės ministerijos mokesčių ir rinkliavų direkcijos vadovas Maurice Lauré parengė detalią PVM įvedimo schemą ir pasiūlė šalies vyriausybei, tai kas iš esmės veikia ir šiandien.
Platų PVM naudojimą nuo 1957 metų lėmė Prancūzijos ir Vokietijos pastangos. Turint daug bendrų įmonių šis mokestis davė galimybę tiksliau apmokestinti įmones, sukuriančias bendrą produktą. Tai patogu, kai ratai gaminami vienoje šalyje, važiuoklė kitoje, automobilio surinkimas vyksta trečioje, o galutinis produktas parduodamas ketvirtoje. Pradžioje PVM buvo skirtas stambiam verslui. Vėliau jį ėmė naudoti ir smulkesniems ūkio subjektams.
Populiarus jis tapo dėl labai paprasto jo surinkimo būdo, nes jį moka kiekvienas pirkėjas. Ir nuo to laiko žmonės visose Europos valstybėse vykdydamos valdžios norus, leido įvesti šį mokestį. Kas galėjo pamanyti, kad taip paprastai surenkamas PVM mokestis, nemokšiškos valdžios rankose taps masiniu ekonomikos naikinimo ginklu. Ir PVM mokestis kaskart bus didinamas, kai eilinė vyriausybė vėl bandys pridengti savo nekompetenciją ir biudžetinių lėšų švaistymą. Lietuvoje šis mokestis buvo įvestas nuo 1994 metų ir nuo to laiko tik auga.
Taip išgalvotas mokestis tapo realybe.
Amoraliausias mokestis už sniegą.
Kaip pastebėjo vienas ekonomistas: „PVM – tai pats amoraliausias mokestis“. Jei vyriausybė savo veiksmais, pavyzdžiui, ir toliau žlugdys sveikatos sistemą, tai kuo daugiau žmonės sirgs, tuo daugiau pirks vaistų ir bus surenkama daugiau PVM į biudžetą. Skirtingai nei kiti mokesčiai, PVM neatspindi efektyvumo, veiklos kokybės (nei valdžios, nei verslo) ir neskatina ekonomikos vystymo. Netgi atvirkščiai, atima didelę dalį lėšų, kurios padidintų gyventojų perkamąją galią ir investicijas.
Mokestis nuo pardavimų, reikalauja iš valdžios didelių pastangų ir rimto požiūrio į ekonomikos augimą savo šalyje (nėra gamybos – nėra uždarbio – nėra pirkėjų – nėra ir mokesčių). Pajamų mokestis taip pat priklauso nuo gyventojų pajamų dydžio. O su PVM jokių problemų – apmokestink gyventojų būsto šildymą ir didink iki begalybės, aiškindamas, jog tai kova prieš lengvatas. Jei pinigų biudžete trūksta, vėl gali didinti (teigdamas, kad tai „kova prieš nesąžiningą verslą“). Tai pagimdo valdžios savivalę ir nenorą matyti žmonių interesus.
Mums aiškina, kad visi didinimai vykdomi Europos Sąjungos ir privalomi visoms šalims. Tai, švelniai tariant, melas.
PVM mokesčio dydžiai ES šalyse nustatomi savarankiškai, vadovaujantis tik minimaliu apribojimu pagrindinio mokesčio tarifui, kuris neturi būti mažesnis nei 15 proc. Lietuvoje šis mokestis yra 21 proc. (tai ir matėme čekyje). Visai eilei prekių ir paslaugų Europos Sąjungoje leidžiamas lengvatinis tarifas, kuris negali būti mažesnis nei 5 proc. Be to prekių ir paslaugų teikiamų mažiausiai apsaugotiems socialiniams gyventojų sluoksniams, leidžiama naudoti 0 proc. tarifą.
Lietuviai turtingesni už anglus?
Kai į rankas gaunate, po visų mokesčių sumokėjimo, pinigus, savo uždarbį, tarkime šimtą litų, neskubėkite džiaugtis. Visose mūsų šalies parduotuvėse Jūsų laukia dar vienas mokestis – PVM. Net patiems būtiniausiems pragyvenimui reikalingiems produktams. Praktiškai beveik penktadalis Jūsų išleidžiamų pinigų, nueina šio mokesčio sumokėjimui. Jei šis mokestis sumokamas už reikalingą produktą kokiai nors įmonės veiklai, tai valstybė jį sugražina. O jei išleidžiate pinigus savo nuosavo organizmo gyvasčiai palaikyti, tai niekas šio PVM mokesčio Jums nė nemano sugrąžinti. Visai nesvarbu, kad Jums reikalingi elementariausi maisto produktai ar vitaminai – PVM sumokėsite pilnai.
Jei netikite, paimkite prekių čekį, kurį gavote parduotuvėje ir pasižiūrėkite apačioje. Štai prieš mane guli kitas čekis iš parduotuvės už 23 litus ir 96 centus. Paprasti maisto produktai: duona, dešra, faršas, kiaušiniai ir laikraštis. Už visa tai sumokėti 19,96 ir plius PVM 4 litus (ačiū dievui, laikraštis kol kas turi lengvatinį 9 proc., o ne 21 proc. kaip duona).
Tai kas čia ypatingo? – pasakysite Jūs – taip ar panašiai moka visoje Europos Sąjungoje. Mus apie tokį europinį standartų „solidarumą“ žiniasklaida ir įvairūs politikai kala į galvą vos ne kasdien.
Klystate. Anglijoje už šiuos produktus gyventojai PVM nemoka!
Neabejotina, Anglija ekonominės sėkmės pasiekė todėl, kad nuosekliai gynė savo piliečių, savo gyventojų interesus. Valdžia, jausdama atsakomybę žmonėms, naudoja apmokestinimą ne dėl direktyvų išpildymo ar trumpalaikės naudos siekių, o vystymuisi ir šalies klestėjimui. Būtent tai panaikiną šio mokesčio amoralumo ir antisocialumo požymius, apie kuriuos užsiminiau anksčiau.
Dar daugiau, bet kuris aplankęs šią šalį galėjo nustebti, kad gyventojai už maisto produktus ir už šildymą moka gerokai mažiau, nei Lietuvos gyventojai. Viena iš priežasčių, tai ilgas sąrašas produktų, kuriems nustatytas nulinis tarifas arba lengvatinis 5 proc. PVM. Šalia to yra dar vienas sąrašas produktų ir paslaugų, kurios iš viso neapmokestinamos. Mokantys anglų kalbą, gali patys įsitikinti (United Kingdom – Value Added Tax – www.hmrc.gov.uk), o kitiems pateikiu sutrumpintą sąrašo variantą.
Nulinis (0 proc.) PVM Anglijoje taikomas šioms prekėms ir paslaugoms:
Duona, bandelės, lavašas, pyrago ir duonos gaminiai (be šokolado);
Grūdai;
Mėsa ir paukštiena;
Žuvis;
Pienas, sviestas, sūris;
Kiaušiniai;
Pusfabrikačiai;
Vaisiai ir daržovės;
Arbata, kava ir kakava;
Druska;
Sušaldyti sumuštiniai;
Mėsa kepsniams;
Visi konservuoti ir užšaldyti produktai (išskyrus ledus);
Laikraščiai, žurnalai, brošiūros, bukletai, knygos, žemėlapiai spausdinti ant popieriaus;
Vanduo, naudojamas buitiniams gyventojų poreikiams;
Kanalizacija (buitinė ir pramoninė);
Visos komunalinės paslaugos teikiamos neįgaliesiems;
Visa įranga neįgaliųjų poreikiams;
Apsauginiai šalmai dviratininkams ir motociklininkams;
Apsauginiai batai ir šalmai darbuotojams;
Medicininiai vaistai;
Apranga ir avalynė vaikams iki 14 metų;
Labdarai paaukotos prekės, parduodamos labdaros parduotuvėse;
Mokestis už visuomeninį transportą (autobusai, metro);
Ir t.t.
Lengvatinis 5 procentų PVM Anglijoje naudojamas šioms prekėms ir paslaugoms:
Už elektrą, dujas, šildymą ir kietą kurą buitiniams gyventojų poreikiams;
Už medžiagas, taupančias energiją gyvenamosiose patalpose;
Vaikams skirtos kėdutės automobiliuose;
Ir t.t.
Visiškai atleisti nuo PVM mokesčio Anglijoje:
Medicininis aptarnavimas (gydytojai, odontologai, optikai, farmacininkai ir kiti medicinos personalo darbuotojai);
Medicininis gydymas ir slauga;
Draudimas;
Laidojimo paslaugos;
Švietimas, profesinis mokymas, tyrimai;
Sporto renginiai ir fizinė kultūra;
Prekyba žeme ir pastatais (pardavimas ir nuoma);
Kultūriniai renginiai, kuriuos rengia valstybinės organizacijos (muziejai, meno parodos, zoologijos sodai); Finansinės paslaugos (piniginės operacijos, kreditai, paskolos, santaupos ir t.t.
Net nepradėsiu vardinti sąrašo tų prekių, kurioms taikomas standartinis PVM (20 proc.), nes ir taip darosi aišku, kad tai prekės ir paslaugos, be kurių gali apsieiti eilinis žmogus kasdieniniame gyvenime.
Kaip jie išgyvena, vargšeliai?
Tikėtina, toks klausimas kils vietiniam mūsų valdžios biurokratui (ekonomistui) po pažinties su šiais sąrašais. Akivaizdu, kad Anglijos valdžia laiko amoralia praktika, gauti pajamas į biudžetą nuo žmonių kasdieninių gyvenimui būtinų poreikių tenkinimo. O ir patys žmonės gauna akivaizdžią garantiją, kad šis PVM mokestis jų šalyje netampa lazda valdžios rankose, savo tautos naikinimui.
Vidutiniškai tik apie 15 proc. mokesčių į Anglijos biudžetą ateina PVM dėka. Visi kiti mokesčiai gaunami per tiesioginius mokesčius.
Galutiniame rezultate Anglijos valdžia suformuoja milžinišką stimulą normalios ekonomikos vystymosi politikai, skatinančiai verslumą. Atsisakiusi „prievartinių“ priemonių PVM gavimui iš pačių neturtingiausių gyventojų sluoksnių, biudžetas gauna pajamas iš „realių ir savanoriškų“ (tiesioginių) mokesčių nuo verslo aktyvumo.
Akivaizdu, kad šis PVM mokestis nenaudingas nei skurstantiems žmonėms, nei padoriai valstybei, kuri siekia ekonominio augimo ir progreso.
Tai kam jis naudingas?
Mokestis maitinantis nusikalstamas struktūras
„Pajamos iš nusikalstamai slepiamo PVM Bulgarijoje šešis kartus viršija pajamas iš narkotikų prekybos“ – teigiama Bulgarijos „Risk – Monitor“ fondo ataskaitoje, kuri skirta šalies nacionalinio saugumo įvertinimui. Kaip bet kuri nauja sistema PVM, dar tik pradedamas bandyti efektyvumo prasme. Pirmieji kas pasinaudojo šio mokesčio netobulumais – nusikalstamas pasaulis. Specialistams, jau keletą metų kovojantiems su PVM grobstymais, akivaizdu, kad šiuos nusikaltimus vykdo ne mėgėjai, o koordinuojamos mobilios profesionalių PVM plėšikų grupės, sėkmingai atimančios visų mokesčių mokėtojų pajamas visose 27 ES šalyse.
Pilnai įvertinti tikrąjį šių nusikaltimų mastą ir galimą poveikį politiniam ir ekonominiam gyvenimui bet kuriai ES šaliai – praktiškai neįmanoma. Jų pajamos greitai auga ir naudojamos naujiems nusikaltimams. Šiuo metu iš PVM naudojimo Europos Sąjungos šalyse, didžiausią naudą gauna nusikalstamas pasaulis. Kuo didesnis mokesčio tarifo procentas, tuo daugiau pagrobiama per vieną operaciją (http://www.fatf-gafi.org ).
Balandžio pabaigoje Helsinkyje vykusioje konferencijoje kovai su mokestiniais nusikaltimais ES, Suomijos Finansų ministrė pareiškė, kad ES dėl mokestinių machinacijų per metus žala pasiekė vieną trilijoną eurų. Kad suvoktume šią pinigų sumą – įsivaizduokite, kad staiga kiekvienas iš 3 milijonų Lietuvos gyventojų loterijoje laimi po 1,15 mln. Lt.
Tai jau grėsmė bet kokios valstybės saugumui, nes kaip įspėja specialistai, - išaugs korupcija pačiuose aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
Visai gali būti, kad tikra priežastis beprotiško PVM tarifo augimo ir lengvatų naikinimo yra pagrįsta nesugebėjimu kovoti su šešėline ekonomika?
Pasižaidėm ir gana.
Akivaizdu, kad šis mokestis nenaudingas nei skurstantiems žmonėms, nei padoriai valstybei, kuri siekia ekonominio augimo ir progreso.
Šiandien Lietuvoje svarstomos mokesčių politikos naujos kryptys, vis garsiau skamba valstybinių biurokratų ketinimai atimti iš lietuvio (kuris, kaip sąžiningas savo šalies patriotas, dar stengiasi išgyventi savo krašte ir nebėga į užsienį gardesnio duonos kąsnio) paskutinius marškinius ir panaikinti likusias neesmines (palyginus su Anglijoje taikomomis) lengvatas, vardan neaiškios šviesios ateities.
Ar ne laikas Lietuvos tautai priversti mūsų valdžią dirbti, ir panaikinti jiems neužsitarnautą lengvatą, be sąžinės graužaties imti PVM už orą ir panaikinti jiems galimybę gauti pajamas mūsų bėdų sąskaitą, kurios atsiranda dėl neišmintingo jų pačių valdymo?
O jei kam nors toks PVM atsisakymas atrodo nerealus, tai kas trukdo savo žmonėmis pasirūpinti taip, kaip daroma Didžiojoje Britanijoje, ir jau dabar pasinaudoti 0 proc. tarifu būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Tuo labiau, kad ypatingai daug nereikės keisti esamų įstatymų. Nulinis tarifas pas mus jau yra įstatyme. Tokios lengvatos taikomos daugelyje ES šalių, nes tai ne lengvata, o būtina korekcija ne itin suderintame PVM mechanizme.
