Prieš dešimt ar dvidešimt metų daugelis gamintojų primygtinai reikalavo, jog naujų mašinų pirkėjai tam tikrą laiko tarpą pasaugotų benzininį arba dyzelinį variklį. Liaudiškai tariant, daugelis gamintojų rekomenduodavo atlikti „Apkatkę“ – Įvažinėjimą.
Šio proceso taisyklės buvo ganėtinai paprastos. Gamintojai rekomenduodavo variklio alyvą pakeisti nuvažiavus 1000 - 1500 kilometrų, o šią distanciją įveikti tausojant patį variklį ir neperkopti 2000 - 3000 aps/min. sūkių ribos.
Technologijoms tobulėjant, vis dažniau pasigirsta rekomendacijų, jog moderniems varikliams to daryti nereikia. Nors variklių gamybos technologija, iš tiesų, patobulėjo, tačiau tai nereiškia, jog variklyje vykstantys procesai pasikeitė neatpažįstamai, tad net ir užtikrintai kalbantis pardavimų vadybininkas negalės paneigti fakto, jog variklio įvažinėjimas privalo būti rekomendacinio pobūdžio. Ypač, jeigu naujo automobilio savininkai nori su nauju pirkiniu važinėti ilgai ir laimingai.
Kaip teisingai įvažinėti variklį?
Kaip ir minėjome anksčiau – naujų automobilių vairuotojai turėtų vengti bet kokių minčių apie agresyvų, sportišką, dinamišką važinėjimą. Specialistai rekomenduoja tolygų, netgi – ekonomišką vairavimo manierą, kurios metu siekiama išlaikyti žemus variklio sūkius.
Pirmieji 1000 kilometrų yra labai svarbūs, todėl, jeigu įmanoma, venkite intensyvaus automobilio naudojimo (pvz., nenaudokite vilkimo jungties ar kitų papildomų apkrovų) arba važiavimo greitkeliais. Jei įmanoma, taip pat išjunkite „Stop-Start“ sistemą, kad variklis nebūtų be reikalo gesinamas ir užvedamas.
Taip pat nerekomenduojama naudotis automobilio stabdymo varikliu, perjungiant žemesnę pavarą. Jei automobilyje yra automatinė pavarų dėžė, nespauskite stabdžių pedalo iki dugno, jog greičiui mažėjant, automatinė pavarų dėžė įjungusi žemesnę pavarą perdėtai nesukeltų variklio sūkių.
Įveikė 1000 – 1500 kilometrų ridą (retkarčiais ši riba siekia ir 3000 kilometrų) iškart susisiekite su konkrečios markės atstovybe ir paprašykite pakeisti variklio alyvą ir filtrą. Kai kurių automobilių gamintojai tuo pačiu metu rekomenduoja pakeisti alyvą modeliuose, turinčiuose dalinę keturių varančiųjų ratų pavarą. Kartu su alyva iš variklio ir daugiadiskės sankabos pašalinamos susidėvėjusios metalo dalelės arba bet kokios priemaišos, patekusios į šių elementų vidų gamybos metu.
Reikia atsižvelgti ne tik į variklį
Pirmieji kilometrai taip pat labai svarbūs stabdžių trinkelėms, stabdžių diskams ir padangoms. Stabdžių sistemos sudedamosios dalys pradeda veikti kartu, pradeda šilti ir pirmą kartą susidėvi.
Kad šis procesas vyktų tinkamai, būtina vengti ir staigaus stabdymo, ir ilgo, bet silpno stabdymo, t. y. vadinamojo diskų šlifavimo lengvai spaudžiant trinkeles. Dėl pažeidimų stabdžių sistemos elementai gali perkaisti ir deformuotis arba ant trinkelės paviršiaus gali susidaryti stikliškas sluoksnis, kuris neužtikrins tinkamos stabdymo galios.
Verta pažymėti, jog tik ką iš atstovybės išvažiavusio automobilio padangos neturės didelio sukibimo su kelio danga. Gumos paviršius yra lygus ir blizgus. Jis tampa šiurkštesnis ir įgauna didesnį sukibimą su kelio danga nuvažiavus 200 - 300 kilometrų distanciją.
Prieš dešimt ar dvidešimt metų daugelis gamintojų primygtinai reikalavo, jog naujų mašinų pirkėjai tam tikrą laiko tarpą pasaugotų benzininį arba dyzelinį variklį. Liaudiškai tariant, daugelis gamintojų rekomenduodavo atlikti „Apkatkę“ – Įvažinėjimą.
Šio proceso taisyklės buvo ganėtinai paprastos. Gamintojai rekomenduodavo variklio alyvą pakeisti nuvažiavus 1000 - 1500 kilometrų, o šią distanciją įveikti tausojant patį variklį ir neperkopti 2000 - 3000 aps/min. sūkių ribos.
Technologijoms tobulėjant, vis dažniau pasigirsta rekomendacijų, jog moderniems varikliams to daryti nereikia. Nors variklių gamybos technologija, iš tiesų, patobulėjo, tačiau tai nereiškia, jog variklyje vykstantys procesai pasikeitė neatpažįstamai, tad net ir užtikrintai kalbantis pardavimų vadybininkas negalės paneigti fakto, jog variklio įvažinėjimas privalo būti rekomendacinio pobūdžio. Ypač, jeigu naujo automobilio savininkai nori su nauju pirkiniu važinėti ilgai ir laimingai.
Kaip teisingai įvažinėti variklį?
Kaip ir minėjome anksčiau – naujų automobilių vairuotojai turėtų vengti bet kokių minčių apie agresyvų, sportišką, dinamišką važinėjimą. Specialistai rekomenduoja tolygų, netgi – ekonomišką vairavimo manierą, kurios metu siekiama išlaikyti žemus variklio sūkius.
Pirmieji 1000 kilometrų yra labai svarbūs, todėl, jeigu įmanoma, venkite intensyvaus automobilio naudojimo (pvz., nenaudokite vilkimo jungties ar kitų papildomų apkrovų) arba važiavimo greitkeliais. Jei įmanoma, taip pat išjunkite „Stop-Start“ sistemą, kad variklis nebūtų be reikalo gesinamas ir užvedamas.
Taip pat nerekomenduojama naudotis automobilio stabdymo varikliu, perjungiant žemesnę pavarą. Jei automobilyje yra automatinė pavarų dėžė, nespauskite stabdžių pedalo iki dugno, jog greičiui mažėjant, automatinė pavarų dėžė įjungusi žemesnę pavarą perdėtai nesukeltų variklio sūkių.
Įveikė 1000 – 1500 kilometrų ridą (retkarčiais ši riba siekia ir 3000 kilometrų) iškart susisiekite su konkrečios markės atstovybe ir paprašykite pakeisti variklio alyvą ir filtrą. Kai kurių automobilių gamintojai tuo pačiu metu rekomenduoja pakeisti alyvą modeliuose, turinčiuose dalinę keturių varančiųjų ratų pavarą. Kartu su alyva iš variklio ir daugiadiskės sankabos pašalinamos susidėvėjusios metalo dalelės arba bet kokios priemaišos, patekusios į šių elementų vidų gamybos metu.
Reikia atsižvelgti ne tik į variklį
Pirmieji kilometrai taip pat labai svarbūs stabdžių trinkelėms, stabdžių diskams ir padangoms. Stabdžių sistemos sudedamosios dalys pradeda veikti kartu, pradeda šilti ir pirmą kartą susidėvi.
Kad šis procesas vyktų tinkamai, būtina vengti ir staigaus stabdymo, ir ilgo, bet silpno stabdymo, t. y. vadinamojo diskų šlifavimo lengvai spaudžiant trinkeles. Dėl pažeidimų stabdžių sistemos elementai gali perkaisti ir deformuotis arba ant trinkelės paviršiaus gali susidaryti stikliškas sluoksnis, kuris neužtikrins tinkamos stabdymo galios.
Verta pažymėti, jog tik ką iš atstovybės išvažiavusio automobilio padangos neturės didelio sukibimo su kelio danga. Gumos paviršius yra lygus ir blizgus. Jis tampa šiurkštesnis ir įgauna didesnį sukibimą su kelio danga nuvažiavus 200 - 300 kilometrų distanciją.
