Ironizuoti apie Holivudo filmus, besistengiančius žiūrovus įtikinti pasakų tikroviškumu, ko gero, reikėtų atsargiau: faktai liudija, kad „pasakų fabriko“ produkcija anksčiau ar vėliau visiškai priartėja prie realybės. Naujausias pavyzdys – legendinio Betmeno sparnai, kuriais slaptuosius specialiųjų pajėgų arsenalus ėmėsi pildyti Vokietijos bendrovė ESG (http://www.esg.de).
Betmeno sparnai lietuviškiems aitvarams
Jei šia „ESG Gryphon“ pavadinta naujove kolegos iš NATO pasidalytų su Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties kariais, NATO greitojo reagavimo pajėgose budinčio „Aitvaro“ eskadrono vyrai, pavirtę „betmenais“, Holivudo specialiuosius efektus galėtų demonstruoti bet kuriame pasaulio „karštajame taške“.
Svarbiausia, kad NATO greitojo reagavimo pajėgų vadovybės itin gerai vertinami Lietuvos „aitvarai“ galėtų kaip reikiant pasireikšti be milijoninių investicijų. Lietuvos kariuomenė be jokių tankų, naikintuvų ar sparnuotųjų raketų galėtų tapti nepakeičiamu NATO „skalpeliu“: juk mūsų „aitvarai“ jau dabar yra beveik „betmenai“.
Viskas, ko trūksta – tik ESG sukurtų 1,8 m ilgio sparnų iš anglies pluošto, kuriais iš didelio aukščio jie galėtų nepastebėti pasiekti savo užduoties rajoną per dešimtis ir net šimtus kilometrų.
Specialiosios paskirties pajėgoms sukurta ESG aerodinaminė įranga suteikia galimybę iš lėktuvo išmestiems desantininkams nusklęsti iki 190 kilometrų ir pasiimti su savimi iki 90 kg sveriantį krovinį – ginklus, amuniciją, maisto atsargas ir kt. Kada atėjo metas užbaigti laisvąjį kritimą ir pasinaudoti parašiutu, „betmenams“ praneša navigacinė įranga.
Iš aštuonių kilometrų ar dar didesnio aukščio išmesti „betmenai“ su deguonies kaukėmis savo skrydžio tikslą pasiekia nepastebėti: jų negali aptikti radarai, o parašiutai išskleidžiami tik paskutinėmis sklendimo minutėmis. Tad specialios paskirties dalinių kariai gali būti dideliame aukštyje išmesti iš lėktuvų dar savo ar draugiškos valstybės teritorijoje, o vykdyti operacijas už šimto ir daugiau kilometrų nuo dominančios valstybės sienos.
Sklendimo iš didelio aukščio technologijos galimybės buvo pademonstruotos dar prieš 3 metus, kai sklendimo laisvojo kritimo metu pionieriumi vadinamas „dangaus nardytojas“ iš Austrijos Felixas Baumgartneris, 9 kilometrų aukštyje išmestas virš Duvro Anglijoje, sėkmingai perskrido Lamanšą ir po 12 minučių sklendimo sėkmingai nusileido Prancūzijoje, netoli Kalė miesto.
F. Baumgartneris naudojosi specialiu aerodinaminiu kombinezonu ir 1,8 m ilgio sparnu, kuris leido jam sklęsti į tikslą beveik 350 kilometrų per valandą greičiu.
Nežinia, ar specialiosios paskirties daliniai naudojo šį būdą dar iki įspūdingojo F. Baumgartnerio skrydžio, tačiau neabejotinai ši Betmeno technologija jiems yra itin paranki.
Šuoliai iš didelio aukščio, naudojantis specialiais parašiutais, kostiumais ir kvėpavimo įranga, specialiosiose operacijose buvo naudojami jau seniai, tačiau desantininkai tokiame aukštyje turėdavo įveikti stiprių vėjų pasipriešinimą, o tai savo ruožtu sumažindavo nusileidimo tikslumą. Laisvasis sklendimas išsprendžia šią problemą. Be to, desantininkai dėl didesnės konspiracijos gali būti išmetami civilinės aviacijos lėktuvų trasose bei aukštyje, ir sklęsti dešimtis kilometrų į savo tikslą. ESG teigimu ši aerodinaminė įranga yra „100 procentų begarsė“ ir ypač sunkiai aptinkama radarų.
„ESG Gryphon“ sudaro šalmas, tiekiantis deguonį dideliame aukštyje, terminis kostiumas, atlaikantis 55 laipsnių šaltį, radarų nematomas aerodinaminis sparnas iš anglies pluošto, maksimaliai sumažinantis oro pasipriešinimą bei triukšmą, skrydžio valdymą užtikrinanti vairalazdė, kompiuterinė navigacijos ir sklendimo stabilizavimo sistema, nukreipianti karį į tikslią paskirties vietą, krovinių konteineriai ir, žinoma, parašiutas.
Naujesnis įrangos variantas, pasak ESG atstovų, bus dar įspūdingesnis: bendrovė jame planuoja sumontuoti du mažus turboreaktyvinius variklius ir maždaug 2 litrų kuro talpą. Įjungus variklius laisvojo kritimo metu bus galima įveikti iki 200 kilometrų atstumą maksimaliu 224 km/h greičiu.
Desantininkai be parašiutų
Atrodo, ne už kalnų diena, kai „grifams“ ir kitai tokios paskirties aerodinaminei įrangai išvis nebereikės parašiutų.
Jei tikėtume pagarsėjusiu „BASE šuolininku“ – „BASE jumping“ – sporto šaka, kurioje parašiutas naudojamas šuoliams nuo fiksuotų objektų – ir laisvojo kritimo skrydžių entuziastu Jebu Corlissu, teliko laukti vos metus kitus, kai iš lėktuvo iššokęs „padangės nardytojas“ su aerodinaminiu kostiumu galės nusileisti – žinoma, gyvas ir sveikas – be tradicinio parašiuto.
Skamba iššaukiančiai ir taip primena stebuklingus supermenų triukus iš Holivudo filmų, kad kyla įtarimas, jog tai išties gali būti tiesa.
Jebu Corlissas dar prieš porą metų kartu su parašiutininku Luigiu Cani pradėjo eksperimentus, kuriais siekė įvertinti nusileidimo ant žemės tik su sparno formos parašiutu (wingsuit) galimybes. Bandymų metu Corlissas sklęsdavo greta su mažiausiu ir greičiausiu pasaulyje parašiutu „Icarus VX-39“ besileidžiančiu partneriu. Abu naudojo GPS imtuvus, kurie fiksavo greitį, aukštį ir sklendimo trajektoriją. Bandymų metu gauti duomenys buvo naudojami apskaičiavimams, kokių aerodinaminių savybių ir kitų būtinų sąlygų reikėtų, kad būtų galima saugiai nusileisti vien tik su Betmeno kostiumu.
Pasak Luigi Cani, bandymai parodė, kad dabartinės parašiutų technologijos suteikia galimybę leistis parašiutu taip pat greitai, kaip ir laisvuoju kritimu, ir šiuo metu jiedu su Corlissu stengiasi sukurti technologiją, kuri leistų saugiai nusklęsti ant žemės. Savo ruožtu Corlissas teigia nagrinėjantis net 4 būdus, kaip tai galima įgyvendinti.
Jis yra tikras, kad įmanoma saugiai nusileisti be parašiuto. Norintys gali pasižiūrėti ištrauką iš 2005 m. atliktų Corlisso ir Cani bandymų, o čia galima įsigyti ir juose naudotą Betmeno kostiumą.
Jei laisvojo sklendimo entuziastams pavyktų rasti būdą, kaip sėkmingai užbaigti skrydį be parašiuto, neregėtos galimybės atsivertų ne tik specialiosios paskirties eskadronams. Betmeno kostiumu apsivilkęs vyras, kelių kilometrų aukštyje žengiantis pro atidarytas keleivinio lėktuvo duris, nebūtinai turi būti specialią užduotį vykdantis SAS ar „Aitvaro“ supermenas – jis gali būti ir paprasčiausias nelegalus migrantas...
