Vankuveryje vyksiančioje žiemos olimpiadoje Lietuvos garbę gins tik trijų sporto šakų atstovai. O kur kitos sporto šakos? Juk žaidynių programoje jų – net 15-a.
Deja, daugelis žiemos sporto šakų pas mus kultivuojamos tik mėgėjų lygiu, neturi savo federacijų. Kadangi nėra organizacijų, negaunamas ir finansavimas iš valstybės.
Visgi yra trys žiemos sporto šakos, kurių vadovai tikisi jei ne 2014, tai 2018 metais papildyti Lietuvos olimpiečių gretas.
Ledo ritulys: reikia stipresnės rinktinės
Olimpiniame ledo ritulio turnyre dalyvaus 12 vyrų ir 8 moterų rinktinės. Lietuvoje šis žaidimas gali pasigirti nemažu populiarumu, bet rezultatai kol kas kuklūs. Vyrų rinktinė dalyvavo pirmajame olimpinio atrankos turnyro etape, aplenkė serbus ir kroatus, bet pralaimėjo vengrams. Antrajame etape vengrai liko paskutiniai savo grupėje.
„Šie rezultatai parodo, kur mes esame. Žinoma, pasvajojame apie olimpines žaidynes. Be svajonių nebūtų jokio judėjimo į priekį. Tačiau reikia turėti daug stipresnę rinktinę“, – sakė Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) prezidentas Rolandas Bučys.
Viltys siejamos su pernai Lietuvoje atsiradusia vaikų ledo ritulio lyga. „Tikimės, kad šie vaikai papildys rinktinę. Nes 23 žmonių komandą rinkdavome iš 25 kandidatų.
Aišku, galime tikėtis, kad pasikeis olimpinis turnyras. Gal jį išplės. Pasaulio čempionate elitinėje grupėje iš pradžių buvo 8, paskui 12, dabar 16 komandų. Tai padeda vystytis sporto šakai, leidžia silpnesnėms komandoms susitikti su žymiai stipresnėmis ir kelti savo lygį“, – svarstė R. Bučys.
Šalyje yra tik vienas profesionalus klubas – Elektrėnų „Energija“. Tačiau, pasak LLRF prezidento, svarbiausia problema yra ne klubų, o bazių trūkumas: „Jei kiekviename mieste būtų po čiuožyklą, atsirastų ir daugiau komandų.“
Nepaisydamas sunkumų, R. Bučys nepraranda vilties, kad Lietuvos ledo ritulininkai dalyvaus jau 2014 m. Sočio olimpinėse žaidynėse.
Greitasis čiuožimas: auga nauja žvaigždė
Apie šią sporto šaką prieš kelerius metus Lietuvoje beveik nieko nebuvo girdėti. Dabar padėtis pasikeitė, o daugiausiai dėl to kalta Agnė Sereikaitė. 15-metė čiuožėja nuolat laimi medalius Europos taurės varžybose savo amžiaus grupėje.
„Sunku tikėtis patekti į Sočį, bet labai realu, kad ji pateks į 2018 m. olimpiadą. Agnė savo amžiaus grupėje iš tiesų yra viena geriausių Europoje. Sunku pasakyti, ar pasaulyje – taip pat. Visgi čia labai stiprias pozicijas užima azijiečiai“, – dėstė Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) prezidentas Česlovas Staišiūnas.
Tarptautiniuose jaunių turnyruose nuolat dalyvauja ir Laura Kurilaitė. „Yra ir daugiau pajėgaus jaunimo, bet turime problemų dėl finansavimo. Todėl į varžybas dažniausiai vyksta tik dvi sportininkės.
Dar didesnė problema – treniruočių sąlygos. Čiuožyklos didžiuosiuose miestuose yra, bet turi būti atitinkamas distancijos ilgis. Vilniuje, Ledo rūmuose, ilgis beveik atitinka, bet ten patekti labai sudėtinga. Kainos didžiulės, o mes perkame laiką kaip eiliniai lankytojai. Net nuolaidų negauname. Be to, ledas yra prastos kokybės, išdaužytas“, – skundėsi LGČA vadovas.
Anot Č. Staišiūno, situacija yra paradoksali. „Mums lengviau išvažiuoti į Latviją ar Lenkiją. Ten duoda ledą nemokamai, bet toli važiuoti. O namie ledo gauti negalime“, – sakė jis.
Akmenslydis: jau nepralaimime visiems iš eilės
Ši sporto šaka Lietuvoje pradėta vystyti visai neseniai, bet ji gan sparčiai populiarėja. „Šiandien daugiau yra pasiekę vyrai, bet moterys atsilieka nedaug. Ši sporto šaka yra gana įdomi. Kita vertus, nėra labai sunku išmokti ją žaisti, nereikia ypatingo fizinio pasirengimo.
Po truputį pradedame plėsti trenerių rengimą, norinčiųjų sportuoti atsiranda ne tik Vilniuje. Ir Europoje jau nepralaimime visiems iš eilės“, – džiaugėsi Lietuvos kerlingo asociacijos (LKA) prezidentas Vytautas Zimnickas.
Gruodį Lietuvos vyrų rinktinė dalyvavo Europos čempionate Škotijoje. Antrojo diviziono A grupėje mūsiškiai laimėjo dvejas rungtynes iš devynerių. Galutiniame reitinge tarp 30 Europos komandų lietuviai liko 27-ojoje vietoje.
„Jei dar atsirastų daugiau bazių, būtų galima galvoti apie patekimą į olimpiadą. 2014 m. gal bus per anksti, bet apie 2018 ar 2022 m. žaidynes galvoti įmanoma“, – vylėsi LKA vadovas.
Kerlingo entuziastai susiduria su ta pačia problema kaip ir čiuožėjai. Jiems reikia geros kokybės ledo.
„Jau nemažai metų vyksta turnyras Vilniuje. Atvažiuoja švedai, rusai, baltarusiai, estai. Vienintelis jų priekaištas būdavo ledo kokybė. Ant tokio ledo, koks yra pas mus, sunku parodyti gerus rezultatus“, – pabrėžė V. Zimnickas.
Neprofesionalus jaunimas
Vida Vencienė, LTOK vyr. referentė žiemos sportui:
„Yra jaunimo, užsiimančio snieglenčių sportu, akrobatiniu slidinėjimu, bet neturime šių sporto šakų federacijų. Tas jaunimas dirba neprofesionaliai.
Tačiau neatmetu galimybės, kad ateityje ir šių sporto šakų atstovai pateks į olimpiadą. Gal atsiras koks perliukas, studijuojantis užsienio universitete.
O norint ką nors pasiekti bobslėjuje ar rogučių sporte, reikia bazių. Broliai latviai jas turi nuo senų laikų. Mes, deja, neturime.“
FAKTAI
Į žiemos olimpinių žaidynių programą įtrauktos šios sporto šakos: akmenslydis, akrobatinis slidinėjimas, biatlonas, bobslėjus, dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas, greitasis čiuožimas trumpuoju taku, kalnų slidinėjimas, ledo ritulys, rogučių sportas, skeletonas, slidinėjimas, snieglenčių sportas, šiaurės dvikovė, šuoliai nuo tramplino.
Žiemos olimpinės žaidynės Vankuveryje prasidės vasario 12 d. Lietuvai jose atstovaus keturi slidininkai (Irina Terentjeva, Aleksejus Novoselskis, Mantas Strolia, Modestas Vaičiulis), viena biatlonininkė (Diana Rasimovičiūtė) ir vienas kalnų slidininkas (Vitalijus Rumiancevas). Būtų ir dailiojo čiuožimo duetas, bet Deivido Stagniūno porininkė Katerina Kopli negavo Lietuvos pilietybės.
Arūnas Abromaitis
