„Ne paslaptis, kad esame rakštis minkštojoje komercinių bankų vietoje.... Užimdami itin mažą rinkos dalį esame ignoruojami... Kredito unijos atliko savo pareigą Lietuvai sunkiu metu“ – šiandien Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Kooperatinės bankininkystės plėtros tendencijos ir perspektyvos“ dalis akademikų ir kredito unijų atstovų diskutuodami nerinko žodžių.
Vis dėlto, lygindami verslo sąlygas sudaromas kredito unijoms Lietuvoje ir kitose Europos šalyse ne visi buvo tokie kritiški.
Unijos ir bankai – partneriai, ne konkurentai
Liutauro Varanavičiaus, bendrovės Finansų valdymo sprendimų centro Stebėtojų tarybos pirmininko, teigimu, ekonomikos variklis – sveika konkurencija finansų rinkoje ir pasirinkimo įvairovė. Kredito unijos, eksperto manymu, yra labai svarbi bankinės sistemos dalis ir gali būti konkurencinga atsvara didiesiems finansų rinkos dalyviams.
„Vis dėlto bankai ir kredito unijos nėra konkurentai. Tai skirtingo mastelio finansų institucijos, kiekviena atskirai užpildanti savo nišą, o kartu – užtikrinančios Valstybės finansų sektoriaus stabilumą“, - pastebėjo L. Varanavičius. - Siūlyčiaus nesibaiminti unijų augimo – atvirkščiai, turėtume užtikrinti kuo geresnes sąlygas jų veiklai ir tolimesnei plėtrai, o ypač regionuose. Valstybė, siekianti stabilios ir sveikos finansų rinkos raidos, visų pirma turėtų pripažinti unijų svarbą bei skatinti konkurenciją kreditavimo ir indėlių rinkoje.“
Eksperto teigimu, kredito unijų veikla ir jos saugumas turi būti užtikrinamas reguliuojant procesų reglamentavimą, mokymus, kapitalo, reputacijos, kvalifikacijos ir panašius reikalavimus, bet ne draudžiant, didinant baudas ar ribojant veiklą.
„Konkurencija yra sveika, o kredito unijų plėtros galimybės toli gražu dar neišsemtos. Galvojant apie unijų ateitį, reikėtų tobulinti teisines veiklos sąlygas, stiprinti kapitalą, plėsti kredito unijų tinklą ir paslaugų spektrą, stiprinti vidaus kontrolę ir priežiūrą“, - sakė Ramūnas Stonkus, asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas.
Unijų ateitis – platesnės veiklos galimybės
Vertinant kredito unijų reikšmę finansų rinkos stabilumui, specialistų manymu, reikėtų galvoti ne tik apie kredito unijų veiklos griežtinimą. Konferencijos dalyvių teigimu, teisinis unijų reglamentavimas Lietuvoje ir taip yra pakankamai konservatyvus, todėl šiame šalies unijų išsivystymo lygyje (įvardinamas pereinamasis laikotarpis nuo pradinio, steigimosi, iki visaverčių rinkos dalyvių) reikėtų įvertinti veiklos liberalizavimo galimybes.
„Priklausomai nuo valstybės prioritetų, kredito unijų užimama rinkos dalis plėsis arba trauksis. Vertinant kredito unijų reikšmę finansų rinkos stabilumui, reikėtų galvoti apie jų veiklos liberalizavimą, o ypač darbo su mažomis ir vidutinėmis verslo įmonėmis skatinimą“, - sakė kredito unijos „Vilniaus kreditas“ Paskolų komiteto pirmininkas Linas Lekavičius.
L. Lekavičius pabrėžė, jog smulkaus ir vidutinio verslo svarbą šalies ekonomikai pripažįsta visos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valdžios institucijos, todėl juridinių asmenų kreditavimo sąlygų gerinimas šiuo laikotarpiu išlieka aktualus ir reikšmingas. Be to, specialisto manymu, reikėtų svarstyti narystės kredito unijose apribojimų naikinimą – visų pirma geografinį, nes Lietuva ir taip nėra didelė. Galiausiai – reikėtų suteikti galimybę unijoms teikti mokėjimo paslaugas ne tik per bankus, ar Lietuvos centrinę kredito uniją.
„Valstybė turėtų parengti programą, skirtą kredito unijų veiklos skatinimui. Mums reikia sąlygų saugiai veikti ir tam reikalinga Vyriausybės parama“, - sakė doc. dr. Kęstutis Olšauskas, kredito unijas vienijančios asociacijos „Lietuvos kreditas“ vadovas.
Pavyzdys Lietuvai - Airija
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad reguliuojant unijų veiklą, labai svarbu atskirti unijoms taikomą reglamentavimą nuo bankinio. Be to, negalima ir pačių unijų unifikuoti: kredito unijų dydis ir veiklos apimtys labai skiriasi, todėl ir reikalavimai turėtų būti diferencijuoti.
Diskutuodami apie kredito unijų ateitį ir jų veiklos reglamentavimą, specialistai siūlė remtis kitų šalių patirtimi. Atkreiptas dėmesys, kad veiklos suvaržymai ir baudos neduos reikiamo rezultato, atvirkščiai – gali pristabdyti unijų sektoriaus plėtrą.
Konferencijos pavyzdžiu Lietuvai laiko Airiją. Čia kredito unijų paslaugomis naudojasi daugiau kaip 70 procentų šalies gyventojų (Lietuvoje – vos 5).
„Airijoje buvo sukurta Parlamento komisiją, kuri pateikė rekomendacijas, kaip toliau turėtų vystytis unijos. Esminė jų išvada – unijos yra tas papildomas ir būtinas bankinės sistemos ramstis. Taip pat, buvo įvardintos ir unijų problemos, tačiau priimtas sprendimas ne griežtinti reikalavimus, o skatinti tas unijas, kurios savanoriškai pasiruošusios persitvarkyti pagal naujus reikalavimus“, – pasakojo L.Varanavičius.
Konferencijos metu buvo pabrėžta, kad unijų stiprybė vienybėje. Vis dėlto nuskambėjo nuomonė, jog reikėtų galvoti ir apie alternatyvias kredito unijas vienijančias organizacijas, unijų jungimąsi regioniniu ar veiklos pagrindu. Istoriškai susiklostėte, kad šiuo metu 63 iš 76 Lietuvoje veikiančias unijas vienija Lietuvos centrinė kredito unija. Manoma, kad kredito unijoms suteikus alternatyvą, būtų galima tikėtis geresnės veiklos kokybės, efektyvesnio darbo, o konkurencija skatintų efektyviau naudoti išteklius ir net mažinti paslaugų kainas.
Nuspręsta, kad konferencijos metu išsakytos mintys ir pasiūlymai bus įtraukti į bendrą rezoliuciją, kurią planuojama įteikti politikams po rinkimų dirbsiantiems Seime ir Vyriausybėje.
