Anksčiau į Lietuvą importuotų ar perdirbtų prekių eksportas į Rusiją per metus krito 53 proc., o tai yra gana skaudus smūgis eksportuotojams, mat nemažą dalį eksporto sudaro reeksportas. Vis dėlto, birželį reeksportas į Baltarusiją augo 39 proc. ir perkopė 100 mln. eurų ribą.
Galbūt rado kelią
Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, tokią pusiausvyrą galima paaiškinti tuo, kad Lietuvos verslas galimai rado kelią į Rusijos rinką per Baltarusiją, tačiau tai taikoma tik vienai prekių grupei.
„Tokią tendenciją galima taikyti tik tam tikrai grupei – vaisiams ir daržovėms. Reeksportas į Rusiją krito, tačiau į Baltarusiją reeksportas auga beveik tokiu pačiu tempu. Galima daryti prielaidą arba tai laikyti užuominą, kad vaisiai ir daržovės, kurie keliaudavo į Rusiją, dabar savo kelią rado per Baltarusiją. Tokia teorija yra labai tikėtina“, - portalui tv3.lt sakė jis.
Vis dėlto Lietuvos vežėjų asociacijos LINAVA sekretorius transporto politikai Gintautas Ramanauskas nebuvo toks užtikrintas. Pasak jo viešumoje sklando kalbos, kad Baltarusijoje pradėjo augti krevetės ir midijos bei pradėti gaminti sūriai, bet kiek tame yra teisybės nežino ir nedrįsta vertinti.
„Na, yra vienas namas Žvėryne, kuris viską stebi ir skaito, todėl nesinorėtų, kad jie darytų kažkokias išvadas. Girdėjome žiniasklaidoje, kad Rusija teikia pretenzijas Baltarusijai dėl uždraustų krovinių patekimą į Rusiją. Negaliu atsakyti, kaip yra iš tikrųjų ir ar tai tikrai yra tas kelias“, - teigia jis ir papildo, kad nuo rugpjūčio mėnesio, kai Rusija paskelbė embargą, asociacija stebi beveik 50 proc. mažėjimą pervežimų rinkoje.
Džiaugtis dar nereikėtų
Vaisių ir daržovių reeksportas vien birželį siekė 39 mln. eurų. Pasak T. Povilausko, galima spekuliuoti iš kur šios prekės atvažiuoja, bet labai tikėtina, kad jos atvažiuoja iš Lenkijos. Vis dėlto jis neskatina reeksporto laikyti gelbėjimosi valtimi, mat Rusijos ūkis dabar išgyvena ne pačius stabiliausius laikus.
„Reikia atsižvelgti į tai, kad Rusijos ekonomika yra pakankamai prastoje situacijoje. Šalies skelbti BVP rodikliai rodo, kad ekonomika antrą ketvirtį krito 4,6 proc., kas yra didžiulis kritimas. Tuo tarpu reeksportas yra paremtas tos šalies, kuri priima eksportą, ekonomine situacija, todėl reeksporto atsigavimo nesitikėčiau. Manau, kad jis toliau bus pakankamai silpnas ir kritumas išsilaikys ateinančius mėnesius“, - aiškina ekspertas.
Tuo tarpu G. Ramaslauskas pabrėžia, jog vežėjai nebeturi kitos išeities, kaip ieškoti naujų krypčių, tačiau čia pokyčiai greitai neateina.
„Ieškome naujų krypčių Kazachstane, Uzbekistane, Turkijoje, ne Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau tas procesas nėra labai greitas“, - dėsto jis.
