„Lietuvos, kaip ir kaimyninių Baltijos šalių, projektų vadovai pagal turimas kompetencijas nedaug skiriasi nuo kitų Rytų Europos šalių. Mūsų projektų vadovai, ypač viešajame sektoriuje ar kai kuriose lietuviško kapitalo įmonėse, dažnai dirba be vieningų projektų valdymo metodikų. Britų, Šiaurės šalių ekspertų nuomone, valdydami projektus mes per dažnai naudojame tik „wordą“ ir „excelį“, o ne profesionalaus projektų valdymo įrankius“, – situaciją apžvelgia Aurimas Pautienius, Lietuvos projektų vadybos asociacijos (LPVA) direktorius, Tarybos narys.
Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 16,5 milijono projektų vadovų, iš jų, 2013 m. duomenimis, pagal žinomiausius tarptautinius standartus sertifikuotų profesionalių projektų vadovų yra ne mažiau nei 700 tūkst. Lietuvoje tikslių duomenų nėra, tačiau, ekspertų skaičiavimais, sertifikuotų projektų vadovų yra daugiau nei 300.
Pasak LPVA direktoriaus, ekonomiškai augančiose Europos šalyse vis daugiau įvairių darbų organizuojama valdant projektus. „Kita tendencija – vis daugiau darbo vietų siūloma sertifikuotiems projektų vadovams, ypač pirmenybę jiems teikia tarptautinės įmonės. LVPA tyrimai rodo, kad darbo rinkoje sertifikuoti projektų vadovai gauna didesnį atlyginimą“, – sako projektų valdymo ekspertas.
A. Pautienius pastebi, kad projektų vadovas šiandieninėje darbo rinkoje yra savotiškas mediatorius, t. y. atlieka tarpininko funkcijas, geba analizuoti projekto komandos darbą ir naudoti skirtingus lyderystės stilius. Projektų vadovams svarbu orientacija į rezultatus, t. y. atlikti darbus gerai ir laiku, išlaikant gerus santykius su visomis suinteresuotomis šalimis ir ypač užsakovu.
Kokių kompetencijų trūksta?
Iki šių metų vidurio projektų vadovai Lietuvoje buvo sertifikuojami tik anglų kalba, tačiau dabar „International Project Management Association“ (IPMA) sertifikavimo egzaminus galima laikyti ir lietuvių kalba. Pasak Ramintos Šileikaitės, mokymus sertifikatams gauti atliekančios įmonės UAB „Training Expert Group“ vadovės, sertifikavimo egzamino sėkmė – ne kompiuterinis žinių patikrinimo testas, o kompleksinis asmens profesinės patirties ir žinių vertinimas.
„Projektų vadovų kompetencijos skirstomos į technines, socialines ir integravimo. Iš viso išskiriami 46 kompetencijų elementai. Pastebima, kad šiame inovacijų ir technologijų amžiuje projektų vadovams dažniausiai trūksta ir socialinių kompetencijų, komunikacijos, derybinių įgūdžių, konfliktų ir krizių valdymo, gebėjimo suvaldyti virtualias komandas, lyderystės“, – teigia R. Šileikaitė.
Projektų valdymo ekspertai sako, kad ypač kompetencijų trūksta viešajame sektoriuje dirbantiems, įvairius Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinamus projektus valdantiems asmenims. „Viešasis sektorius labai kompleksiškas, gana sudėtingas, daug suineteresuotų šalių, teisinių apribojimų. Galbūt todėl čia pritrūksta kvalifikacijos, priimama daug neefektyvių, vertės nekuriančių sprendimų, procedūrų. Ne veltui kyla diskusijų apie viešojo sektoriaus organizacijų sukuriamų projektų rezultatus ir tinkamą ES 2014–2020 m. investicijų panaudojimą Lietuvoje”, – sako A. Pautienius.
Šiemet LPVA ir užsienio partnerių inicijuotas ES paramos projektų vadovų, daugiausiai iš ES šalių, viešojo sektoriaus tarptautinis tyrimas atskleidė, kad 52 proc. respondentų nenaudoja profesionalaus projektų valdymo metodų. 76 proc. apklaustų projektų vadovų neturi tarptautinių sertifikatų, bet 67 proc. akcentuoja sertifikavimo mokymų svarbą. 84 proc. sutinka, kad profesionalaus projektų valdymo standartai yra ES projektų valdymo sėkmės veiksnys.
Aktyviausi – IT sektoriaus specialistai
Iki šiol daugiausiai dėl IPMA sertifikavimo kreipiasi informacinių technologijų (IT) sektoriaus projektų vadovai, aktyvūs ir bankų, sveikatos apsaugos, draudimo, gynybos, švietimo ir mokslo sektorių atstovai.
„Lietuvoje daugiausia pokyčių vyksta IT ir telekomunikacijų srityse, įgyvendinami statybos, inžinerinių sprendimų, energetikos strateginiai projektai. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į dinamišką paslaugų sektorių. Būtent iš minėtų sričių projektų vadovų net konsultantų sulaukiame daugiausiai klausimų dėl sertifikavimo“, – sako R. Šileikaitė.
Projektinių darbo vietų augimas rodo, kad dabar ypač reikia daugiau jaunų talentų, kurie moka efektyviai valdyti verslo produktų ir paslaugų kūrimo procesus. Pastebima, kad jauniems projektų vadovams dažnai trūksta bazinių žinių apie lanksčius darbo metodus, efektyvią elgseną, nes dauguma vadybos studijų programų, modulių aukštosiose mokyklose nesudaro sąlygų tinkamai išsiugdyti profesionalaus projektų vadovo gebėjimus.
