Šeštadienį Rusijos Federacijos Taryba patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Šis Rusijos sprendimas ir karių dislokavimas Kryme iššaukė griežtą ES ir NATO šalių reakciją. Lietuva sekmadienį nusprendė iškviesti konsultacijoms į Vilnių ambasadorių Maskvoje Renatą Norkų. Pirmadienį Rusijos Valstybės Dūmos deputatai pateikė įstatymo projektą, kuriuo prašoma keisti Rusijos konstituciją. Pakeitimai susiję su įvykiais Ukrainoje, mat deputatai prašo Krymą įtraukti į Rusijos Federacijos sudėtį. Politologų teigimu, Rusijos agresija gali turėti rimtų pasekmių ne tik Ukrainos suverenumui, bet ir įtakos Europos ateičiai. Ar Lietuvai reikėtų dėl to nerimauti?
Skubus posėdis
Loreta Graužinienė, Seimo pirmininkė
Tokio rūpesčio (kad Lietuva turėtų susirūpinti savo saugumu – red. past.) šiuo metu tikrai nėra. Pirmadienį surengtas skubus Seimo valdybos posėdis. Mes įsitikinę, kad situacija (Ukrainoje – red. past.) dabar visiškai kontroliuojama, visos tarptautinės organizacijos pirmadienį posėdžiavo. Matysime, kaip klostysis įvykiai. Lietuvoje priimti visi sprendimai, kurių reikia, jokių ypatingų klausimų tikrai nėra. Situacija valstybėje yra rami, tad nebuvo būtinybės kviesti Gynimo tarybos. Šių metų biudžetas jau patvirtintas, o dėl didesnio finansavimo krašto apsaugai bus galima tartis tik tvirtinant 2015 m. biudžetą. Pirmiausia reikia labai efektyviai išnaudoti dabar skiriamas lėšas. Kaip ir numatyta (NATO – red. past.) įsipareigojimuose, mes turime nuolat didinti krašto apsaugos finansavimą (Lietuva NATO įsipareigojo kasmet gynybos išlaidoms skirti ne mažiau kaip 2 proc. lėšų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau neskiria net pusės to – red. past.). Jis po truputį didėja.
Karui nepasirengę
Rasa Juknevičienė, buvusi krašto apsaugos ministrė
Rusija siekia atkurti imperiją, o Lietuva patenka į jos interesų zoną. Finansavimą krašto apsaugai įmanoma padidinti jau šiais metais. Šiemet galima skirti papildomus 100 mln. Lt, o kitais metais padidinti finansavimą bent iki 0,9 proc. BVP. Tai būtų didžiulė parama ir signalas, kad rimtai žiūrime į krašto gynybą. Stebiuosi krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pozicija, kuris negina srities, nors puikiai žino, kad jos padėtis apgailėtina. Estai jau šiandien gynybai skiria 2 proc. BVP. Iš tikrųjų padidinti tą procentą dar nieko nereiškia. Svarbu, kad tie pinigai labai tikslingai būtų panaudoti tose srityse, kur reikia. Mano įsitikinimu, šiandien prioritetas yra prieštankinė, priešlėktuvinė ginkluotė ir mobilizacinio rezervo rengimas. Jei neturėsime parengtos visuomenės, tai iš kur mobilizuosime žmones? Ukrainoje dabar vyksta mobilizacija, kviečia tuos, kurie tarnavę. Mes po J.Oleko 2008-aisiais priimto visiškai neparuošto sprendimo neberengiame augančios kartos gynybai, išskyrus bazinius karinius mokymus, kuriuose kasmet 700 jaunuolių dalyvauja 3 mėnesių kursuose. Ar kviesime nemokančiuosius ginti krašto? Tai būtų nusikaltimas.
Parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius
