Netylant kalboms apie Rusijoje įvykusį incidentą – keleivinio motorlaivio „Bulgarija“ tragediją, nusinešusią daugiau nei 100 žmonių gyvybių – naujienų portalas Balsas.lt nusprendė išsiaiškinti, kas Lietuvoje atsakingas už laivų techninę būklę ir, ar šios nelaimės scenarijus įmanomas pas mus.
Keltas užplaukė ant seklumos
O priežasčių susirūpinti tikrai yra: 2011 m. liepos 8 d. (naktį iš penktadienio į šeštadienį) naktinio klubo „Dr. Who – Terasa ant vandens“ surengto vakarėlio metu, kuris vyko bendrovės „Smiltynės perkėla“ kelte „Kintai“, įvyko nenumatytas incidentas – keltas Kuršių mariose už Kiaulės nugaros užplaukė ant seklumos.
Įvykio metu niekas nenukentėjo, keleiviai buvo evakuoti, keltas nepažeistas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovė spaudai Geda Marozaitė paaiškino, kad uosto direkcija nesiims tirti įvykio, nors jų kateris „Žaibas“ ir dalyvavo gelbėjimo operacijoje.
Komentuoti incidentą uosto direkcija taip pat atsisakė, nes laivas jiems nepriklauso, be to, užplaukė ant seklumos už uosto akvatorijos ribų.
Pasak G. Marozaitės, tokie nutikimai Klaipėdos uoste yra neįmanomi – gylis visoje teritorijoje siekia apie 14 metrų.
„Šiuo metu vyksta tyrimas dėl kelto „Kintai“ užplaukimo ant seklumos. Dėl šios priežasties įvykio aplinkybių komentuoti negalime“, – tikino Lietuvos saugios laivybos administracijos, tiriančios incidentą, atstovas.
Kas prižiūri tvarką laivyboje?
Šiuo metu LR vidaus vandenų laivų registre yra įregistruota 65400 pramoginio tipo laivų. Į pramoginio tipo laivų sąvoką įeina net ir elementarios valtys, kurias galima išsinuomoti prie ežerų.
Tarp šių laivų yra užregistruoti 25 keleiviniai laivai, kurie turi licenzijas vežti daugiau nei 12 keleivių. Lietuvoje iš viso yra penki vidaus vandenų keleiviniai ir krovininiai–keleiviniai keltai.
Mūsų šalyje visus klausimus, susijusius su laivų kontrole, sauga ir technine apžiūra, kuruoja vienintelė organizacija – Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA). Būtent čia laivų savininkams išduodamos licenzijos, kurios suteikia teisę organizuoti pramoginius maršrutus ir pervežti keleivius.
Saugumas – kapitono sąžinės reikalas
LSLA Organizavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjas Remigijus Budginas pabrėžė, kad bet kuriame laive saugumą užtikrina laivo kapitonas ir laivo įgula, o laive be įgulos – laivavedys.
Organizacijos atstovas pabrėžė, kad Lietuvoje yra nustatyti minimalūs techniniai reikalavimai, atitinkantys ES direktyvų reikalavimus laivams, plaukiojantiems vidaus vandenyse.
Be to, Lietuvoje keleivinių laivų techninė apžiūra atliekama kasmet, o tarp kasmetinių techninių apžiūrų LSLA vykdo neeilinius šių laivų patikrinimus tiek krante, tiek ir vandenyje reido metu.
Pažeidimų pas lietuvius irgi randa
Per patikrinimus ir kasmetines technines apžiūras LSLA atstovai dažniausiai užfiksuoja pažeidimų dėl plaukiojimo rajonų jūrlapių ir kitos navigacinės literatūros korektūros, magnetinio kompaso deviacijos, reikalavimų, nurodančių, kad keleivių zonose turi būti iškabinti evakuacijos planai ir informaciniai užrašai, turi būti pažymėtos gelbėjimo priemonių (liemenių) saugojimo vietos, nevykdymo.
Nustačius tokius pažeidimus, laivų savininkams skiriamas terminas ištaisyti pažeidimus.
„Reidų metu nustatomas pagrindinis pažeidimas keleiviniuose laivuose – vežama daugiau keleivių negu nurodyta laivo dokumentuose. Tais atvejais laivo kapitonui surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas“, – dėstė R. Budginas.
Pašnekovas taip pat patikino, kad patikrinimų metu aptikti padirbtų ar pasenusių laivų detalių, kaip buvo rasta tiriant laivo „Bulgarija“ avariją, LSLA atstovams neteko.
„Bulgarijos“ tragedijos nekomentuoja
LSLA Laivybos kontrolės skyriaus Nekonvencinių laivų kontrolės poskyrio vedėjas Jonas Lukša nesiėmė vertinti Rusijoje įvykusios laivo „Bulgarija“ tragedijos: „Nežinodamas tikslių laivo avarijos priežasčių, komentuoti negaliu. Galiu pasakyti tik tai, kad dažnai saugumas priklauso nuo laivo kapitono ir įgulos profesionalumo bei laivo savininko požiūrio į saugios laivybos reikalavimų vykdymą“.
LSLA taip pat nesiėmė komentuoti „Bulgarija“ avarijos priežasčių, kadangi šį įvykį tiria kompetentingos Rusijos institucijos.
Lietuvai negresia?
R. Budginas pabrėžė, kad bandant lyginti Lietuvos ir Rusijos laivybą, svarbu turėti omenyje tai, kad Rusijos upės daug platesnės ir gilesnės nei Lietuvoje, Rusijoje daug labiau išvystyta upių laivybos kultūra, todėl ten vykdoma daug kruizinių pramoginių maršrutų, trunkančių po kelias paras.
Teoriškai, Lietuvoje yra daug lengviau patikrinti tų poros dešimčių užregistruotų keleivinių laivų techninę būklę, juo labiau tai atlieka viena institucija, todėl jaudintis dėl panašaus scenarijaus Lietuvoje nevertėtų.
Susiję straipsniai:
Buvęs laivo kapitonas tikina, kad „Bulgarijos“ įgula buvo šantažuojama
Katastrofiškos klaidos: ekspertų nuomonės apie laivo „Bulgarija“ tragediją
Laivo „Bulgarija“ avarija – „tipinė Rusijos tragedija“
Mergaitė padėjo tėvams išsigelbėti iš skęstančio laivo „Bulgarija“, o pati žuvo
