Minima tik skliausteliuose
„Atskiri klimato kaitos aspektai pagal savo turinį nagrinėjami gamtamokslinio ugdymo dalykuose – fizikos, chemijos, biologijos pamokose, bei socialinio ugdymo sistemoje – istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo disciplinose. Tačiau geriau susipažinus su ugdymo programomis pastebime, kad klimato kaita dažnai paminima tik skliausteliuose ir tai ne visose dalykuose“, – sako Lietuvos edukologijos universiteto Geografijos edukacinių tyrimų centro socialinių mokslų daktaras Zigmas Kairaitis.
Visgi dažniausiai mokiniai su klimato kaitos grėsmėmis susipažįsta geografijos pamokų metu. Kaip teigia ekspertas, šiuo metu ugdymo programos sudaromos ne teminiu, bet gebėjimais grįstu veiklų principu, todėl ir geografijoje nuo 6 iki 12 klasės randamos vos keturios pozicijos skirtos klimato kaitai. Džiugu, jog bent jos dažniausiai aktualizuojamos Lietuvos kontekste.
Mokytojai nepatenkinti
Lietuvos edukologijos universiteto geografų vykdomos apklausos rodo, kad tokia situacija netenkina ir pačių mokytojų. Panaši situacija atsispindi nagrinėjant mokyklinius vadovėlius. „Tyrimai rodo, kad geografijos vadovėliuose galima rasti 10 –11 temų, skirtų klimato kaitai.
Tai taip pat netenkina mokytojų, – teigia dr. Zigmas Kairaitis. – Net 70 proc. apklaustųjų geografijos mokytojų nurodo, kad vadovėliuose ir pratybų sąsiuviniuose klimato kaitos problematikai skirtų užduočių nepakanka. Informaciją apie klimato kaitos priežastis, meteorologinius reiškinius – smogus, vulkanų poveikius, tropinių ciklonų veiklą, pateikiama kaip papildomas tekstas.“ Nors į abiturentų brnados egzaminus įtraukiamas ir vienas kitas klausimas apie šią problemą.
Supranta, jog svarbu
Pašnekovo teigimu, dauguma mokinių nurodo, kad jie neprisideda prie klimato kaitos mažinimo, menkai žino būdus, kaip tai daryti, o ir informacija apie klimato kaitą juos dažniausiai pasiekia per internetą, televiziją.
Taip pat mokiniai nurodo, kad mokykloje daugiausiai apie klimato kaitos grėsmes jie sužino per geografijos pamokas: „Didžioji dalis apklaustųjų teigia, kad jie domisi klimato kaitos ir globalinėmis problemomis ir tiki, jog šių temų aktualumas tik didės.“
Efektyviausi – lauko tyrimai
Užsienyje yra išleisti specialūs mokytojams skirti metodiniai vadovai, kurie padeda geriau skleisti klimato kaitos grėmes mokyklose. „Labai perspektyvi lauko tyrimais grįsta mokymo forma: mokiniai su specialiai parengtais mokytojais mokymosi bazėse arba tiesiog keliaujant pasirinktu maršrutu atlieka aplinkos stebėjimus, mokomuosius tyrimus“, – apie efektyvų mokymo metodą pasakoja mokslų daktaras. – Lietuvoje šios praktikos nėra. Reikia pripažinti, jog geriausiai klimato kaitos klausimų raiška vyksta per neformalaus ugdymo formas – projektus, konkursus, teminius renginius.“
