Neretai tėvai pastebi savo vaiko regėjimo sutrikimus tik tada, kai mažylis jau sėdi mokyklos suole ir ima pats skųstis, jog blogai mato lentą, o rašo nosimi tiesiog baksnodamas sąsiuvinį. O juk problemą galima pastebėti gerokai anksčiau. Svarbiausia – žinoti kaip. Iš pradžių prisiminkime, kaip vystosi kūdikio regėjimas.
1 mėnuo. Naujagimis susiraukia jam į akis nukreipus šviesą (šis testas paprastai atliekamas iškart po gimdymo). Jei kūdikis nereaguoja į šviesą – būtina skubi specialisto konsultacija.
2 mėnuo. Kūdikis pradeda skirti veido bruožus. Taip pat seka akimis judantį daiktą, kartkartėmis gali sužvairuoti.
3-4 mėnuo. Mažylis sulaiko žvilgsnį ties spalvotais žaisliukais. Atpažįsta aplinkinių šypsenas, į jas atsakydamas pats šypsos. Jei akutės vis dar žvairuoja – pasikonsultuokite su vaikų okulistu.
5 mėnuo. Vaikas atidžiai įsižiūri į žaislus. Atpažįsta artimuosius: tėvus, broliukus, sesutes, senelius.
6 mėnuo. Žvilgsniu aktyviai ieško daiktų ir žmonių.
7 mėnuo. Ilgai apžiūrinėja žaisliukus ir kitus daiktus, kurie atsiduria jo rankutėse.
8-10 mėnuo. Tobulina iki šiol įgytus įgūdžius. Greitai atpažįsta aplinkinius, skiria savus ir svetimus. Mėgina sugriebti viską, ką tik pasiekia.
11 mėnuo. Išgirdęs klausima „Kur mama?“ žvilgsniu ieško mamos. Įdėmiai žiūri, tyrinėja mažas, smulkias daiktų detales.
12 mėnuo. Tiksliai įvertina atstumą iki žaislo ar kitokio daikto. Iškart jį pasiekia arba nė nemėgina siekti suprasdamas, kad trokštamas objektas per toli. Pradėjęs kalbėti vaikas jums taip pat pats nepasakys, kad mato prasčiau, nes jis dar nesuvokia, jog galima matyti geriau, toliau. Net ir tikrinant ikimokyklinukų sveikatą ne visada iškart pavyksta įžvelgti regėjimo patologiją. Tačiau laiku neatlikta regėjimo korekcija vėliau gali sukliudyti normaliai viso regėjimo aparato raidai. Tėvų užduotis – atidžiai stebėti, kaip vaikas žiūri į žaislus, knygeles, žmones. Jei kas nors neaišku, kelia nerimą – neatidėliokite apsilankymo pas gydytoją. Kokie požymiai gali tapti signalu, kad vaikas prastai mato?
- Mažylis žaisliukus laiko pernelyg arti akių;
- Vaikščiodamas po namus jis dažnai kliūva už baldų ir daiktų, atsitrenkia į kampus;
- Žiūrėdamas į daiktus visą laiką kreipia galvą į šoną;
- Žiūrėdamas dažnai prisimerkia, akys parausta;
- Greitai pavargsta vartydamas knygeles, skaitydamas ar žiūrėdamas televizorių;
- Dažnai skundžiasi galvos skausmais ir nuovargiu;
- Nuolat sėdasi pernelyg arti televizoriaus ar kompiuterio ekrano;
- Iš atitinkamo atstumo (iš arti arba iš toli) neatpažįsta artimųjų;
- Dažnai trina akis, net jei yra išsimiegojęs, akys ašaroja ir tada, kai vaikas nė neketina verkti;
- Kartkartėmis nesąmoningai užmerkia ir atmerkia vieną akį;
- Mažylis žvairuoja arba jo akių vyzdžiai dažnai būna nevienodo dydžio.
Iki 3-io mėnesio kūdikis gali žvairuoti dėl nepakankamai išsivysčiusių akies nervo ir raumenų – tai nieko baisaus, išaugama. Tačiau jei akučių „pabėgimas“ vis nepraeina – metas pas oftalmologą. Idealu, jei vaiko rega pirmą kartą patikrinama iškart po gimimo, antrą – sukakus 6 mėnesiams. Neišnešiotukų regėjimas tikrinamas dažniau. Jei įtariate, kad vaiko rega sutrikusi – nesidrovėkite paprašyti šeimos gydytojo siuntimo pas vaikų okulistą, ypač jei jūsų šeimoje esama artimų giminaičių, turinčių regos patologiją.
