„Balsas.lt savaitėje“ teigiama, jog JAV buvo pažadėjusios suteikti imunitetą buvusiam Bosnijos serbų prezidentui Radovanui Karadžičiui.
Slaptas sandorius
JAV nesistengė sulaikyti pagrindinių 1992−1995 metais siautėjusių Bosnijos karo kraugerių R. Karadžičiaus ir Ratko Mladičiaus. JAV istoriko Charleso Ingrao su kitais mokslininkais atliktame tyrime teigiama, kad nuo 1996 metų vasario pabaigos iki liepos pradžios specialiai suformuotas Amerikos žvalgybos dalinys mažiausiai 20 kartų buvo užfiksavęs R. Mladičiaus buvimo vietą. Tačiau jokių veiksmų nesiimta.
Buvęs Bosnijos serbų prezidentas R. Karadžičius Hagos tribunole, kuriame atsidūrė po suėmimo praėjusiais metais, aiškino, kad tuometinis pagrindinis JAV derybininkas Bosnijoje Richardas Holbrookeʼas buvo pažadėjęs jam neliečiamybę mainais už pasitraukimą iš politikos. Kokie motyvai JAV vertė taip elgtis?
Ugnį nukreipia kitur
R. Holbrookeʼas neigia bet kokio susitarimo su R. Karadžičiumi egzistavimą. Suprantama, tai suteptų šio diplomato mundurą. Jis teigia manantis, kad buvo didelė klaida nesuimti R. Karadžičiaus iš karto po 1995 metais pasirašytų Deitono taikos susitarimų, kai visi žinojo, kur jis slapstosi. R. Holbrookeʼas aiškina, kad tuometinis NATO pajėgų Bosnijoje vadovas admirolas Leightonas Smithas nesistengė, jog R. Karadžičius būtų sugautas.
Kiti šaltiniai tvirtina ką kita. Teigiama, kad neliečiamumas R. Karadžičiui buvo pažadėtas, kai Tarptautinis Baudžiamasis Teismas buvo pateikęs jam kaltinimus dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų.
Ch. Ingrao aiškina, kad pažadą R. Holbrookeʼas davė žinodamas, kad JAV kariuomenė, nenorėdama rizikuoti galimu karo atsinaujinimu bei karių aukomis, atsisakė persekioti Bosnijoje besislapstančius karo nusikaltėlius. Tačiau amerikiečiams būtinai reikėjo pašalinti R. Karadžičių iš politinio gyvenimo, nes jo dalyvavimas šalies politikoje grėsė Bosnijos ir Hercegovinos stabilumui bei tarptautiniam pripažinimui.
Buvęs Bosnijos užsienio reikalų ministras ir Deitono susitarimuose parašą padėjęs Muhamedas Sačirbėjus teigia, kad gaudyti karo nusikaltėlius be tarptautinių pajėgų pritarimo buvo uždrausta ir Bosnijos Vyriausybei.
Tad iš esmės R. Holbrookeʼas laimėjo taktinį karą. Jis puikiai žinojo, kad kariai R. Karadžičiaus negaudys. Tačiau to nežinojo R. Karadžičius, tad R. Holbrookeʼo duotas pažadas jam buvo priimtinas. Nuo to laiko R. Karadžičius dingo iš viešojo gyvenimo.
Pažeidė įsipareigojimus
Jei laikysimės prielaidos, kad R. Holbrookeʼas vis dėl to buvo pažadėjęs R. Karadžičiui neliečiamybę, kyla klausimas, kodėl praėjusiais metais nuspręsta jį suimti. Aišku, galima teigti, kad suėmimas buvo vykdomas be Vašingtono žinios.
Serbų dienraštis „Blič“ pateikė visiškai kitokią informaciją. Teigiama, kad R. Karadžičius pažeidė pamatinį susitarimo principą – įsipareigojimą pasitraukti iš politinio gyvenimo. Su dienraščiu susisiekęs šaltinis teigė, kad iki 2002 metų R. Karadžičius vis dar pirmininkavo Serbų demokratų partijai. Tų metų lapkritį Bosnijoje vyko visuotiniai rinkimai.
„2000 metais Serbų demokratų partija rengė susitikimą Bijelinoje (Bosnijos ir Hercegovinos rytuose esantis miestas – red. past.). Jam pirmininkavo R. Karadžičius. Jis davė nurodymus partijos nariams ir lyderiams, kas turi būti pakeistas ir paskirtas į atitinkamą postą“, – pasakojo „Blič“ šaltinis. Jo teigimu, apie R. Karadžičiaus veiklą sužinojo CŽV. Ši tarnyba liko nepatenkinta, kad buvęs Bosnijos serbų prezidentas bando vedžioti ją už nosies.
Teigiama, kad nuo to laiko buvo atsisakyta R. Karadžičiui duotų pažadų.
TIK FAKTAI
Buvęs Bosnijos serbų prezidentas R. Karadžičius suimtas praėjusių metų liepą ir yra teisiamas dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui.
R. Karadžičius aiškina, kad susitarimas su tuometiniu JAV atstovu Balkanuose R. Holbrookeʼu buvo sudarytas rašytine forma 1996 metų liepos 18 arba 19 dieną.
R. Holbrookeʼas vadina R. Karadžičių Europos Osama bin Ladenu.
