Pasaulio ekonomika ima atsigauti po patirto nuosmukio. Vis dažniau apie tai prabyla autoritetingi ekonomikos ekspertai, įvairių šalių bankų ir finansinių institucijų atstovai. Tačiau Lietuvoje tebeskamba pesimistiškos gaidos
Štai ir praėjusią savaitę Tarptautinis valiutos fondas paskelbė prognozę, kad Baltijos šalyse krizė tęsis ir 2010-aisiais. Sumanūs verslininkai krizės metu stengiasi persiorientuoti, kiti pasitikėdami prognozėmis nutaria vegetuoti iki kitų metų pabaigos, trečius valstybei ir Europos Sąjungai tenka tiesiog gelbėti.
Kiekvienos šalies bandymai lipti iš ekonominės duobės nevienodai sėkmingi - tą mūsų šalies piliečiai galėjo pajusti keliaudami apsipirkti į Lenkiją. Lietuvoje valdžiai padidinus mokesčius, daugelis produktų Lenkijoje trumpam buvo tapę pigesniais. Kaimyninės šalies ekonomika apskritai šiuo sunkiu laikotarpiu parodė savo raumenis. Vietoje planuoto nuosmukio, šiemet lenkai tikriausiai fiksuos vieno procento augimą. Visgi prieš metus iš JAV atklydęs nestabilumo virusas vienaip ar kitaip klampina visas šalis. Lenkiją netrukus taip pat gali pavesti išaugusi valstybės skola. Aišku viena - krizė yra globali ir anksčiau ar vėliau paliečia net ir labiausiai atsietas ir stipriausias ekonomikas.
Jei ne išvengti, tai bent jau apsisaugoti
2008 metų finansų krizė toli gražu nėra pirmoji, su kuria žmonijai tenka susidurti. Nuo ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje pasaulį kamavusios Didžiosios depresijos laikų šis reiškinys kartojasi nuolat. Pavyzdžiui, 1973 metais kilo naftos krizė, 1987 metų spalio 19-ąją akcijų rinkose išaušo Juodasis pirmadienis, o Lietuva dar puikiai pamena ir 1998-ųjų Rusijos krizę. Sunkmečio paliestam žmogui kyla natūralus pyktis - kažkas už tai turi atsakyti! Bet vienintelis realus būdas sušvelninti nuosmukio padarinius yra ne ieškoti kaltų, o ruoštis krizėms ir šalinti pastebėtas priežastis.
Šios krizės metu daug žmonių pykčio turėjo sugerti bankai. Juk būtent po kelių JAV bankų griūties krizė išplito visame pasaulyje. Nors Lietuvoje realaus bankų žlugimo pavojaus ir nekilo, bankai suvaidino pagrindinį vaidmenį ne vienoje asmeninio bankroto istorijoje. Ne pagal išgales gyvenę lietuviai leido bankų pinigus, o atėjus nemokumo laikotarpiui būtent bankams tenka perimti žlugusias žmonių svajones - nekilnojamą turtą, automobilius, verslą. Mūsų kaimynė Latvija, norėdama išvengti griūties ir socialinių pasekmių, nacionalizavo žlungantį „Parex" banką. Vakarų Europoje vyriausybės perėmė daug pavojuje atsidūrusių investicinių bankų, kad išgelbėtų žmonių jiems patikėtas santaupas.
Akivaizdu, kad įklimpus į ekonominį sunkmetį, europiečiams labai keistai atrodo milžiniški bankininkų atlyginimai ir išsimokamos premijos. Ypač turint galvoje tai, kad daug šių finansinių institucijų buvo gelbėjamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Neseniai Europos Sąjunga paskelbė, kad šalys sutarė riboti bankininkų išsimokamas premijas - kad bankininkų pajamos būtų siejamos su veiklos rezultatais ir būtų teisingos paprastų žmonių atžvilgiu, ypač ekonominio nuosmukio laikotarpiu.
Europos Komisija jau pasiūlė įvesti ir naujas, žymiai griežtesnes finansų sektoriaus reguliavimo taisykles, kurios priverstų Europos bankus pagrįsčiau vertinti riziką. Pagal šias taisykles, bankams, nesugebėjusiems įrodyti, kad jų sudėtingos investicijos į vertybinius popierius nėra pakankamai saugios, būtų taikomos sankcijos.
Globali krizė aukų nesirenka
Išlaidas mažinanti Lietuvos Vyriausybė nuolat kartoja, kad nebus taupoma mažiausias pajamas turinčių sąskaita. Tačiau atsitinka ir taip, kad smogus krizės viesului tenka gelbėti ir prieš tai ne pačius geriausius laikus išgyvenusius regionus. Europos Taryba ir Parlamentas 2006 metais įsteigė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. ES šalys narės į fondą gali kreiptis, kai staigiai pasikeitus ekonominei situacijai vienoje įmonėje ar regione be darbo iškart lieka daugiau kaip 1000 žmonių.
Pavyzdžiui, Alytaus rajone nedarbo lygis iki šiol yra vienas aukščiausių šalyje dėl „Alytaus tekstilės" bankroto, padėtį dar labiau sukomplikavo keliais etapais vykęs „Snaigės" darbuotojų atleidimas. Darbo biržos duomenimis, nedarbo statistiką stipriai didina smulkių ir vidutinių įmonių bankrotai, pildantys bedarbių gretas dešimtimis, o kartais ir šimtais žmonių.
Paklaustas apie nedarbo lygį rajone, Alytaus darbo biržos direktorius teigė, kad bedarbių sostine Alytaus vadinti nebereikia, tačiau padėtis išlieka sudėtinga.
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas skyrė beveik 300 tūkstančių eurų lengvesniam ir greitesniam „Alytaus tekstilės" tekstilės darbuotojų grįžimui į darbo rinką. Iš šių lėšų finansuojamas profesinis orientavimas, mokymas, gebėjimų pripažinimas, sertifikavimas, parama darbdaviams. Vyriausybei patvirtinus lėšų naudojimo tvarką, bus mokamos vienkartinės įsidarbinimo išmokos, kompensuojami naujo atlyginimo skirtumas ir darbo paieškos išlaidos, skatinamas žmonių verslumas ir finansuojamas kvalifikacijos kėlimas.
Nors girtis solidžiu uždarbiu ir sočiu gyvenimu mūsų šalyje nejučia tapo nebemadinga, skųstis ir verkšlenti dėl asmeninio nepritekliaus ar prastų TVF prognozių neverta. Į krizę įmanoma žvelgti kaip į naujo gyvenimo, naujų įpročių ir, svarbiausia, naujų idėjų etapo pradžią. Tikėkimės, kad šiek tiek lengvesnis naujas startas laukia ir alytiškių. Juk staiga pakitusi ekonominė situacija privertė mus iš naujo įvertinti supančią aplinką - galbūt dažnas buvome pametę savo tikslą ir tapę rutinos vergais. Tas pats ir su visa valstybe - praradusi didelę dalį BVP ir įplaukų į biudžetą, Lietuva išsaugojo savo prioritetus ir strateginės partnerystės teikiamus privalumus.
