Laimingi būdami mes visada laimingi, tik būdami laimingi ne visada geri...

mintys gal ir nieko, bet neįdomu skaityti, moksleivio stiliumi rašyta, tai labai krenta į akis

Isminciai byloja,jog daug kenciantys,varguose skestantys,nepagydomai sergantys zmones dazniausiai yra tie,kurie ana karta uzgime ateme kitam gyvybe.Taciau kancia apvalo dorovei atsidavusi zmogu,nes jis remiasi ismintimi.Bet,kuris randasi neismanyme ir remiasi jutimais,pasiduoda neigiamoms emocijoms-neisvengiamai zengia degradacijos keliu ir patirs dar daugiau kanciu.Tyrai dvasinei sielai,nedaranciai kitiems skausmo,-kancia neegzistuoja [nedaryk kitam to,ko pats nenori].

GRAZU, man patiko, nors mintys girdetos...

Kancia - nera blogai.sutinku su sios skaitytojos nuomone,geriausi darbai (bent jau man) gimsta per kancia; dienos,kada jauciuosi laiminga- buna praleistos tusciai,skraidant septintame danguje vien del to ,kad tau gera,o kada kamuoja baime,nerimas etc,tas dienas prisilieciu prie teptuko,paimu per laimes dienas uzmirstus dazus ,ir tapau ,tapau ,issilieju ant drobes ...

Rašinys (venuoliktos klasės) tykybos pamokai, pagal Baranovos knygą.