Vis dažiau tenka prabilti apie žiaurų elgesį – patyčias. Tačiau nors į viešumą ir patenka istorijos apie patyčių aukas, susidomėjimas tokiomis istorijomis dažniausiais būna laikinas. Deja, dar nesuvokiamas ir tikrasis problemos mastas, priežastys bei pasekmės.
Visuomenė – nežino?
Jaunuoliai iki šiol mano, kad patyčios – natūralus procesas, kuris tiesiog neatsiejamas nuo šiuolaikinio moksleivio. Nuo tokio požiūrio itin kenčia pažeidžiamiausia visuomenės dalis – vaikai ir paaugliai.
Vis dažniau spaudoje pasirodantys pranešimai apie smurto protrūkius, jaunuolių mirtį ar savižudybes, susijusias su priekabiavimu bei patyčiomis rodo, kad visuomenė vis dar per mažai susipažinusi su šia opia problema.
Šeimos dažnai neigia
Šeimos ar mokyklų administracijos patyčių fakto nepripažįsta, todėl dažnai neigiama patyčių įtaka vaikų ar moksleivių psichikai arba patyčios toleruojamos ir laikomos „maža blogybė“.
Lietuviai tyčiojasi labiausiai
Tokios nuostatos pasekmes Lietuvoje, pirmaujančioje Europoje pagal patyčias mokyklose, parodo Pasaulinės Sveikatos Organizacijos atliktų statistinių tyrimų rodikliai: apie 65 proc. 11 – 15 metų amžiaus mokinių teigia bent kartą per pastaruosiuos du mėnesius arba dažniau patiriantys patyčias. Švedijoje tokio amžiaus moksleivių buvo apie 10 proc., Latvijoje ir Estijoje apie 40 – 45 proc.
Rengia prevencines akcijas
Patyčios vis dar yra viena pagrindinių visuomenės sveikatos problemų, reikalaujančių bendrų ir suderintų sveikatos priežiūros specialistų, politiką formuojančių asmenų, šeimų ir mokymosi įstaigų dėmesio ir laiko.
Stebėdamas ignoravimo, psichologinio smurto, diskriminacijos atvejų skaičių mokyklose, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo socialines prevencines akcijas patyčių prevencijai.
Dalyvavo „Forumo teatre“
Siekiant prevencinės intervencijos efektyvumo, kai kuriose mokymosi įstaigose buvo vykdomos ne tik paskaitos, bet ir praktiniai užsiėmimai „Forumo teatro“ metodu. Taikant šį metodą nelieka ribos, skiriančios aktorių ir žiūrovą.
Mokė nekonfliktuoti
Organizatorių vaidinamos realios situacijos buvo pasiūlytos pačių moksleivių, patyrusių ar kitokiu būdu susidūrusių su patyčiomis dėl socialinių, kultūrinių, lytinių, fizinių skirtumų.
Užsiėmimų metu aktoriai nuolat bendravo su publika, skatino jaunuolius iš žiūrovų salės įsijausti į kiekvieno aktoriaus rolę, aktyviai dalyvauti diskusijose, spręsti situacijas scenoje ir realybėje, ieškoti išeičių ir būdų susitaikyti tarpusavyje, nesivelti į konfliktus.
Išdalinti pagalbos telefonai
Po vaidinimų vyko diskusijos, formuluojamos išvados ir rekomendacijos, patariama į ką galima kreiptis patyrus ar kitaip susidūrus su psichologinio ar fizinio smurto atveju, buvo išdalinamos atmintinės ir vaikų bei jaunimo pagalbos linijų kontaktai.
Skatino supratimą
Tokių akcijų metu buvo siekiama turtinti emocinį, dorovinį bei intelektualinį bręstančios asmenybės vidinį pasaulį, lavinti moksleivių bendravimo įgūdžius ir skatinti mokinių tarpusavio supratimą ir mokytojų bendradarbiavimą.
Dalyvauti šiose akcijose buvo kviečiamos Vilniaus mieste esančios pagrindinės, vidurinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos bei jų 11 – 15 metų amžiaus moksleiviai (5 – 8 kl.).
