Politinės revoliucijos glaudžiai susietos su komunikacinėmis priemonėmis. Kaip žinia, pamfletų prieš britų kolonistus dalinimas Amerikos revoliucijos nesukėlė, bet nemažai prie jos prisidėjo.
Socialiniai tinklai („social networking“ – ang.), išskirtinis XXI a. reiškinys, buvo pripažinti reikšmingu faktoriu sukeliant protestus Gruzijoje, Egipte, Islandijoje. O pastaruoju metu populiariajam „Twitter“ pavyko per kelis mėnesius išjudinti šimtus tūkstančių prezidentiniais rinkimų rezultatais nepatenkintų protestuotojų Irane ir Moldovoje.
Tačiau ar sąvoka „Twitter revoliucija“ pateisina savo vardą? Skeptikų teigimu, šiuometinius įvykius Irane daug labiau įtakojo indvidualios teksto žinutės, pranešimai, perduodami „iš lūpų į lūpas“ bei persų kalbos tinklalapiai.
Bet net ir jie pripažįsta lemiamą „Twitter“ vaidmenį formuojant pasaulio nuomonę „katės ir pelės“ internetiniame žaidime tarp Irano vyriausybės ir opozicinių jėgų. Irano valdžiai protestų metu blokuojant tarptautinių žurnalistų veiklą šalyje, šie spaudos aruodus pildo per šį socialinį tinklą gaunamais pranešimais, nuotraukomis ir filmuota medžiaga.
Ekspertai, kalbėdami apie „Twitter“ įnašą į politinius maištus, vieningai sutinka, jog „Twitter“ lenkia savo konkurentus „Facebook“ arba „MySpace“ tuo, jog leidžia be vargo siųsti 140 simbolių pranešimus iš įvairių pasaulio vietovių. Žiniai pasiųsti gali būti naudojami mobilieji telefonai ar specialūs kompiuteriniai įrenginiai, taigi nereikalaujama prisijungti prie „Twitter“ namų puslapio. Be to, vyriausybė neturi realių galių blokuoti „Twitter“, nes skirtingai nuo „Facebook“, kuris veikia kaip paprastas internetinis puslapis, jo veiklą palaiko atskirasis serveris.
Nors „Twitter“ kritikuojamas dėl savo banalumo ir neturiningo pobūdžio žinučių, Harvardo universiteto teisės profesoriaus Jonathano Zittraino nuomone, būtent tai jį paverčia galingu socialinių tinklų žaidėju. Anot profesoriaus, ne kiekvieno su Irano protestais susieto interneto naudotojo statuso atnaujinimas yra reikšmingas, tačiau bendrai paėmus jie formuoja visuomeninių įvykių atspindį ir formuoja pasaulio opiniją.
Kito profesoriaus iš Stanfordo, Abbas Milani, nė kiek nestebina kalbos apie „Twitter revoliuciją“. Jis pažymėjo, kad iraniečiai jau seniai naudojo socialinius tinklus, tinklaraščius, mobiliuosius telefonus ir tekstinius pranešimus įvairiems tikslams. Pasak Milani, „Žmonės Irane šiuolaikines komunikacijos priemones naudojo tiek poezijos skaitymui, tiek pogrindinio roko muzikai klausytis. Nuo jų iki politinių tikslų – vos vienas žingsnis. Dabar tai virsta realybe.“
Kadangi daugiau nei 60% Irano gyventojų yra jaunesni nei trisdešimt metų, jie ne tik turi prieigą prie šiuolaikinių technologijų, bet ir žino, kaip jomis naudotis. Kiekvienas yra reporteris.
Vienas iš tinklaraštininkų „MSN“ naujienoms teigė, jog nors vyriausybė filtruoja informacijos socialiniuose tinkluose srautus, jie savo ruožtu diegia „anti-filtravimo“ sistemas. Aktyvių tinklaraštininkų neatbaido netgi masiniai vyriausybės skambučiai interneto naudotojams, pranešantys, kad valdžia žino, kuo jie užsiima ir nesirengia į tai žiūrėti pro pirštus.
Kaip bebūtų, šiame tinkle nieko negalima priimti už gryną pinigą. „Twitter“ padėjo gauti operatyvius pranešimus iš įvykių Teherane, tačiau jis prisidėjo ir prie klaidinančios informacijos skleidimo. Socialiniame tinkle buvo neteisingai skelbiama, kad praeitą savaitę Irano sostinėje protestavo trys milijonai žmonių (vietoj kelių šimtų tūkstančių), jog opozicijos lyderiui Huseinas Musavi buvo paskirtas namų areštas (jis tebuvo stebimas) ir praeitą šeštadienį rinkimus prižiūrinti institucija atšaukė šių rezultatus. Tiesa, dezinformaciją išsyk pataisė patys tinklaraštininkai.
„Twitter“ tinklas greitai gali virsti ir rimta rakštimi pasauliniams žiniasklaidos gigantams. Vienas spontaniškas protestas prieš neoperatyvų CNN naujienų agentūros darbą, nušviečiant pasaulį apie įvykius Irane, pažymėtas „#CNNfail”, net privertė CNN ginti savo reportažų garbę spaustinėje ir internetinėje žiniasklaidoje.
Pabaigai, reikia pažymėti, jog yra nesutinkančių su dabartinių Irano įvykių ženklinimu kaip „Twitter“ revoliucija. Geriausiai pasipiktinimą savo tinklaraštyje išreiškė „20:20” socialinės žiniasklaidos tyrimo kompanijos savininkas Gaurav Mishra.
„Vadinti tai, kas dabar vyksta Irane „Twitter Revoliucija“ ne tik blaško, bet ir yra pavojinga. Tai sumenkina protestų legitimumą ir svarbiems visuomenės įvykiams uždeda klišę“, - rašė vyras.
