Savaime suprantama, kad mes, vyrai, šiek tiek gudraujame sakydami, kad moteryse mes PIRMIAUSIA vertiname vidinį pasaulį. Beje, nemanykite, kad Jūs žinote atsakymą į klausimą: „Kodėl būtent Ji?“ Ne visada sprendimą priimam tik mes, vyrai. Taigi, ar įmanoma kontroliuoti „pagrindinį instinktą“?
Gamta programuoja viską (žmones taip pat)
Iš tiesų patrauklumo dėsniai – tai jau seniai įsigalioję gamtos dėsniai. Nori tapti trokštamas priešingos lyties atstovei? Tau tereikia pademonstruoti tam tikrus signalus, kurie tuojau pat aktyvuos gamtos įdiegtą programą. Vieno signalo, be abejo, mažoka. Net gyvūnų pasaulyje vienu signalu neapsieinama. Juk meilė – tai ne traukinys, kuriam pakanka tik žalios šviesos, kad jis galėtų pajudėti. Gyvūnų pasaulyje galime pamatyti labai sudėtingų „ceremonijų“.
Ar kada stebėjote, kaip paukščių patinai vilioja pateles? Jie šoka ir jų šokis būna sudarytas iš atskirų kūno dalių demonstravimo, kuris aktyvuoja instinktų mechanizmą. Renkantis partnerį forma, spalva ir dydis nėra svarbu. Kaip pasakytų Veročka iš „Tarnybinio romano“, šioje vietoje reikalingas kombinatoriškumas – tai yra patrauklumo faktorių derinys.
Žinomas faktas: mokslininkai tyrė, kaip drugio Sfinkso patinai reaguoja į skirtingų dydžių, spalvų ir formų patelių muliažus. Didelius ir mažus, šviesius ir tamsius popierinius drugelius pririšdavo prie meškerykočio ir mojuodavo dirbtinėmis patelėmis prieš patiklius patinus. Pasirodo, kad mažai patrauklią mažytę baltą drugelio patelę galima lengvai padaryti patrauklia ir gundančia. Užtenka parodyti ją patinui iš labai arti arba tiesio pakeisti skrydžio „raštą“ ir ji tampa nepakartojama, kaip juodoji gražuolė.
Žodžiu, patrauklumo trūkumas vienu atžvilgiu gali būti kompensuojamas pertekliumi kitoje srity. Zoopsichologijoje toks reiškinys vadinamas stimulų sumacijos efektu. Šis efektas suteikia galimybę pasireikšti visiems, tačiau tuo pačiu jis yra klastingas ir pavojingas, kadangi sukelia „perdėtos stimuliacijos“ fenomeną. Gamtoje dažnai sutinkamos situacijos, kuomet gyvūnai patys apsigauna arba apgauna kitus dėka perdėtai išryškintų požymių.
Du pavydžiai:
Dauguma giedančių paukščių ne tik maitina gegutės jauniklį kartu su savo paukščiukais, bet ir laiko jį „favoritu“ dėka jo plačiai prasižiojančio ir geltono snapo. Gegutės paukštelio snapas klaidina „įtėvius“, versdamas vėl ir vėl grūsti gegučiukui maistą. Gegučiukas akivaizdžiai skiriasi nuo kitų lizde esančių, bet tai jam netrukdo apkvailinti ir laimėti kovą dėl išlikimo.
Žuvėdra visada renkasi iš dviejų prieš ją padėtų kiaušinių tą, kuris yra beveik jos dydžio. Ji nekreipia dėmesio į normalaus dydžio kiaušinį ir atkakliai stengiasi išperėti tokį didžiulį kiaušinį, kad net nesugeba ant jo normaliai atsitūpti.
Žmonės išmoko naudotis „perdėta stimuliacija“, kai sugalvojo makiažą ir gan atvirus bei ryškius rūbus. Sumaniai naudoti stimulų sumacijos (sumavimo) efektą – įvaldyti slaptą ginklą, sprogdiklį, aktyvuojantį priešingos lyties atstovo instinktus.
Tik neužmirškite! Gamta visada būna pasidabinusi klastinga šypsena. Juk minėtas ginklas yra užtaisytas tik iliuzijomis – maloniomis akiai, bet vis dėlto tik iliuzijomis.
