JAV pirminiai prezidento rinkimai pasiekė kulminaciją ir atidardėjo iki „Super Antradienio“.
Pagrindinių Demokratų kandidatų – Hillary Clinton bei Barako Obamos – laukia didelis išbandymas. Demokratų pirminiai rinkimai antradienį vyks 22 valstijose. Vien Kalifornijoje kova vyks dėl 441 delegato, kurie vėliau partijos suvažiavime išrinks tą vienintelį kandidatą, kovosiantį lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. H. Clinton šiuo metu jau turi 232 delegatus, o B. Obama – 158. Kad būtų pasiekta pergalė, vienam iš demokratų kandidatų reikia užsitikrinti 2025 delegatų balsus.
Įnirtingai vykstančioje JAV prezidento kampanijoje svarstyta apie viską, pradedant Irako karu bei baigiant vairuotojų teisių išdavimu, rašo „New York Times“. Tačiau daugeliui pro akis prasprūdo viena esminė problema, kuri verčia klausti, ar sumažės demokratijos Amerikoje, jei aukščiausia valdžią šalyje išliks dviejų šeimų – Bushų bei Clintonų – rankose.
Jei atsitiktų taip, kad Hilary Clinton taptų pirmąja moterimi prezidente JAV istorijoje ir sugebėtų Baltuosiuose rūmuose išlikti dvi kadencijas, t.y. tiek, kiek maksimaliai leidžia Konstitucija, tai būtų sudaryta beprecedentė situacija, kai prezidentūrą net 28 metus iš eilės valdytų dviejų šeimų atstovai. Per tą laiką net 40 proc. amerikiečių visą savo gyvenimą būtų gyvenę vadovaujami vieno iš šių šeimų atstovų. „New York Times“ klausia, ar tokia situacija nereikštų, kad JAV demokratija ima panašėti į tokią pseudodemokratiją kaip Pakistanas.
Pačių politikų mintys šiuo klausimu yra prieštaringos. Clintonai, kurie dabartinį JAV prezidentą George‘ą W.Bushą vadino tiesiog dinastine šeimos marionete, nemato nieko blogo, jei į Baltuosius rūmus įžengtų jų šeimos dinastijos tęsėja Hillary. Kitas potencialus demokratų kandidatas Barackas Obama tiesiog šiurpsta nuo minties apie Clintonų dinastiją. Tačiau B. Obama, kuris gali tapti pirmuoju juodaodžiu JAV prezidentu, yra remiamas dar didesnės ir galingesnės Kennedžių dinastijos.
Savaime suprantama, kad nė vienam politikui neturi būti draudžiama kelti kandidatūros vien dėl jo šeimyninių ryšių. Franklinas Roosveltas buvo puikus prezidentas nepaisant to, kad pranašumą jam suteikė giminystės ryšiai su Teddy Roosveltu.
Kaip pripažįsta „New York Times“ amerikiečiai dažnai su nepalankumu žiūri į tokias „demokratines“ valstybes kaip Šri Lanka, Bangladešas, Pakistanas, Singapūras, Indija ar Argentina, kuriose valdžia dažnai tiesiog remiantis giminystės ryšiais perduodama iš rankų į rankas. Tačiau net šių šalių gretose būtų sunku surasti valstybę, kurioje dviejų šeimų dinastija išbuvo net 28 metus (ir tai net neskaičiuojant George‘o H.W.Busho 8 metų, praleistų viceprezidento poste).
Tačiau galima atkirsti, kad rinkėjai prezidentą turi rinktis pagal jo asmenines savybes bei nuopelnus, o ne priklausymą vienai ar kitai dinastijai, kompanijai ar sektai. Visuomenė nubaudžia pati save, jei gabaus ir talentingo kandidato atsisako vien dėl jo šeimyninių saitų. Teigiama, kad demokratų gretose H. Clinton geriausiai išmano tiek vidaus, tiek užsienio politikos peripetijas, be to, gerai gaudosi ir kariniuose bei saugumo reikaluose. Taigi kodėl negrąžinus Clintonų į Baltuosius rūmus: tik šįkart Hillari kaip prezidentę, o Billą kaip pirmąjį valstybės vyrą.
Tačiau, kaip ten bebūtų, Baltiesiems rūmams reikia šviežio kraujo. Kaip teigė Thomas Jeffersonas, nė vienam poste rotacija nėra taip pageidautina, kaip prezidento. 22 Konstitucijos pataisa nustatė, kad prezidentas savo poste gali išbūti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Kaip rašo „New York Times“, amerikiečiai, priėmę šią pataisą, verčiau pasirinko galimybę rinkimuose gauti nevykusį kandidatą, nei grėsmę atsiduoti stagnacijai bei aristokratijos valdymui.
Svetainė bushclintonforever.googlepages.com jau šiandien yra numačiusi, kas iš Bushų bei Clintonų šeimų gali rikiuotis į eilę prie Baltųjų rūmų. 2017 metais amerikiečiams siūloma balsuoti už jaunesnįjį dabartinio prezidento brolį Jebą Bushą, o 2025 už B. Clintono atžalą Chelsea. Tuomet 2033 metais į Baltuosius rūmus turėtų įžengti J. Busho sūnus George‘as P. Bushas, o 2041 metais jį pakeis Ch. Clinton vyras. Galiausiai 2049-2057 metais JAV valdys G.W. Busho dukra Jenna Bush. Belieka sušukti: „tegyvuoja aristokratinis dviejų šeimų valdymas!“
