Garsus okeanografas yra pasakęs, kad turėdamas puspilnę cisterną geležies galėtų sugrąžinti ledynmetį. Juokas juokais, bet iš dalies šis pokštas – pusiau tiesa. Vandenyno papildymas geležimi priverstų žydėti dumblius, o šie surinktų didžiulius anglies dioksido kiekius iš oro ir taip vėsintų planetą.
Straipsnis, pasirodęs „Nature“ žurnale, remia tokią idėją, rašo npr.org.
Šio eksperimento prielaida yra ta, kad dumbliai, gyvenantys Antarktidą supančiuose vandenynuose, negali greitai augti dėl to, jog stokoja pagrindinio maisto šaltinio – geležies. Victoras Smetacekas iš Alfredo Wegenerio instituto, skirto poliariniams ir jūriniams tyrimams atlikti, tikina, kad geležis dumbliams – lygiai toks pats svarbus maistinis šaltinis, kaip augalams – vanduo.
„Ten, kur gausiai lyja, auga vešlūs miškai, ten, kur kritulių nėra plyti dykumos. Lygiai tokia pati situacija su geležimi, krintančia iš atmosferos ir dumbliais vandenynuose“, – aiškina mokslininkas.
Prieš trisdešimt metų mokslininkai pradėjo svarstyti, ar būtų galima sukurti didžiulius kiekius žydinčių dumblių, vandenynus papildžius geležimi. Dumbliai sugertų milžiniškus anglies kiekius iš oro ir vandenyno, atsirandančios degant kurui. Taip sulėtėtų pasaulinio atšilimo tempai.
Victoras Smetacekas kartu su kolegomis 2004 metais išplaukė į jūrą tam, kad po geležies injekcijos į vandenį priverstų dumblius pražysti ir nusitempti anglį gilyn.
„Anksčiau įvykęs eksperimentas parodė, kad papildžius vandenį geležimi, galima gauti didelę žydinčių dumblių masę. Vis dėlto to eksperimento metu nesugebėta patikrinti, kas su tais žiedinčiais dumbliais vyksta toliau“, – kalbėjo tyrėjas.
Jo ekspedicijoje mokslininkai pasirinko tinkamą vietą vandenyne, kur srovės ir sūkuriai sukuria natūralų konteinerį eksperimentui. Tyrėjų laivas išpylė geležies į vandenį ir ten praleido keturias savaites, kad galėtų stebėti, kas vyksta po to.
Po kelių savaičių dumbliai žuvo ir tapo panašūs į snaigutes, kurios grimzdo gilyn į dugną.
„Mes galėjome sekti daleles, krintančias gilyn ir nusėdančias ant dugno. Kai išplaukėme, maždaug pusė žiedų jau buvo nugrimzdę žemyn. Mes įsitikinę, kad ir likusioji dalis po kurio laiko padarė tą patį“, – sakė mokslininkas.
Tuomet reikėjo imtis ilgalaikių skaičiavimų ir tyrimų. Praėjus aštuoneriems metams po eksperimento tyrėjų grupė pagaliau paskelbė rezultatus.
Jie atskleidė, kad papildžius vandenį geležimi, dėl intensyviai žydinčių dumblių didelė dalis anglies nugrimzta gilyn į vandenyno dugną. Tai vyksta nuostabiai greitai, našiai ir, rodos, be kenksmingo poveikio ekosistemai.
Vis dėlto tyrimo vadovas, nors eksperimento rezultatai buvo daug žadantys, išliko atsargus.
„Dar reikia atlikti daugybę eksperimentų prieš imantis masiškai maitinti dumblius geležimi ir taip stabdyti pasaulinį atšilimą“, – kalbėjo Victoras Smetacekas.
